Volvo

Volvo Trucks

Headquarter Address:                                                                                                                                  
Volvo Trucks
Gropegårdsgatan
SE-405 08 Göteborg
Sweden
Phone: +46 31 666000
Fax: +46 31 51 04 65
Reg. No: 14-556013-9700-01 
 
Volvo Lietuva
UAB „Volvo Lietuva" -  
„Volvo Truck Corporation" įgaliotoji atstovė Lietuvoje.
Minsko pl. 9, LT-02121 Vilnius
Tel. (5) 215 9500 
Faks. (5) 215 9510
El. paštas info.vilnius@volvo.com
Įmonės kodas 111657016
PVM mokėtojo kodas LT116570113
 

· „Volvo" sunkvežimių pardavimas
· „Volvo" sunkvežimių techninė priežiūra ir remontas
· „Volvo" sunkvežimių dalys ir reikmenys
· Metrologinė tachografų patikra
· Priekabų dalys ir remontas

Volvo" sunkvežimių centrai įsikūrę
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 
Volvo Truck Center Vilnius, Minsko pl. 9
I-VI 8-21, VI-8-20, VII 8-16 
(5) 215 99 07  Naujų sunkvežimių pardavimas 
(5) 215 95 06  Naudotų sunkvežimių pardavimas 
(5) 215 99 00  Servisas 
(5) 215 99 02  Detalės 

Volvo Truck Center KaunasVakarinis aplinkkelis 18
I-VI 8-21, VII 8-17 
(37) 391 448 Naujų sunkvežimių pardavimas
(37) 391 322 Servisas
(37) 295 267 Detalės

Volvo Truck Center Klaipėda, Tilžės g. 49                                                                                                        
I-V  8-20, VI 8-17
(46) 382 244  Naujų sunkvežimių pardavimas
(46) 411 228  Servisas
(46) 420 533  Detalės

Volvo Truck Center Šiauliai, Pramonės g. 9A
I-VI  8-21, VII 8-17  
(41) 390 461  Sunkvežimių pardavimas
(41) 553 280  Servisas
(41) 450 570  Detalės 


Apie „Volvo Group“
 
 Įkurta 1927 m. šiandien „Volvo" yra viena iš pirmaujančių sunkiųjų komercinės paskirties transporto priemonių ir dyzelinių variklių gamintojų. „Volvo Group" siūlo platų klientų poreikiams pritaikytų paslaugų spektrą, apimantį finansavimą, lizingą, draudimą ir paslaugas.

   „Volvo Group“ padaliniai: „Volvo Trucks", „Mack", „Renault Trucks", „Volvo Buses", „Volvo Construction Equipment", „Volvo Penta", „Volvo Aero" ir „Volvo Financial Services". Kai kuriuose verslo skyriuose vyksta papildoma gamyba bei teikiamos logistikos paslaugos. Didžiausi verslo skyriai: „Volvo Powertrain", „Volvo 3P", „Volvo IT", „Volvo Logistics" ir „Volvo Parts".
   Šiandien „Volvo" dirba apie 72 000 darbuotojų, gamyba vykdoma 25 šalyse, bendrovė organizuoja veiklą daugiau nei 185 rinkose.
 



Publikacijos rengiamos:

„Volvo Trucks“: viskas prasidėjo nuo „volvere“ (istorija)
 
Etapai ir etapiniai modeliai (nuotraukos ir trumpi komentarai)
  
„Volvo“ muziejus Geteborge
 
Šiandien nuo konvejerių rieda (nuotraukos ir trumpi komentarai)
 
„Volvo“ spaudos ir interneto puslapiuose (straipsniai, testdraivų ataskaitos, skaitytojai apie „Volvo“ mašinas ir t.t. )
                                                                                                                                                                                                                 
                                            
Apie „Volvo“                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       
 
Antrasis pagal gamybos apimtis sunkvežimių gamintojas pasaulyje. Pagrindinė būstinė – Geteborge, Švedija. Veikia filialai JAV, Kanadoje ir Brazilijoje.
Veiklą pradėjo 1927 m

                                                                                                                                                                                                          
   Bendrovės įkūrėjai inžinieriai Asaras Gabrielsonas (Assar Gabrielsson) ir Gustavas Larsonas (Gustaf Larson) 1924 m dirbo jau tuo metu klestėjusioje guolių gamykloje SKF. Gamyklos vadovybė palaikė jaunųjų inžinierių sumanymą ir skyrė lėšų naujos dukterinės įmonės „Volvo“ (lot. volvere – riedėti, suktis) veiklos pradžiai bei naujo automobilio modelio sukūrimui.
   Talentingų inžinierių pirmuoju gaminiu tapo amerikietiško stiliaus automobilis OV4. Jo debiutas įvyko 1927 m balandžio 14 -ąją, kuri ir laikoma šios bendrovės gimimo diena.
   1928 m buvo pagamintas ir pirmas pirmosios  „Volvo“ serijos sunkvežimis LV40. Šis vos 1,5 t bendrosios masės mažylis su lengvojo automobilio 28 AG ir 1944 cm3 darbo tūrio varikliu tapo vieno iš didžiausių pasaulyje sunkvežimių gamybos koncernų pranašu. Šiemet 85 metų jubiliejų švęsiantis „Volvo“ koncernas per metus pagamina apie XX tūkst. sunkvežimių, kurių bendroji masė nuo 16 t, o viršutinę ribą nustato užsakovas pagal jo poreikius.
   Tarptautiniame konkurse „Truck of the Year...“ nugalėtojo laurus pelnė šie modeliai:
      F7 – 1979 m;
      F10 Intercooler – 1984 m;
      FL – 1986 m;
      FH – 1994 m;
      FH12 (antroji karta) 2000 m.
 
Modeliai:
LV40 ir LV60 (1, 2, 3 ir 4  serijos)
Nors pirmųjų „Volvo“ serijų sunkvežimiai bendrąja mase, keliamąja galia, variklių galingumu ir t.t.), buvo artimi lengvųjų automobilių giminaičiai, jų „sunkvežimėjimas“ vyko labai sparčiai. LV40 jau galėjo būti dviejų bazių (3300 ir 3700), jam sukurtas specialus rėmas, naujas galinis tiltas, ratų pakaba (padangos, beje, pneumatinės, o ne guminės) ir netgi uždara medinė kabina. Labiausiai su lengvuoju automobiliu LV40 siejo 1944 cm3 ir 28 AG variklis. Kitais, 1929, metais pradėtoje gaminti modifikacijoje LV60 jau atsirado 3 l darbo tūrio vienaeilis 6 cilindrų 65 AG „Penta“ variklis. Kadangi bendroji masė išaugo iki 2 t, pasirūpinta saugumo reikalais - visi ratai gavo hidraulinius stabdžius. Tačiau tik po 1930 m LV serijų modeliai tapo tikri sunkvežimiai: 1931 m pasirodė LV64LF (6x2) – pirmasis triašis „Volvo“ modelis su trečia palaikančia ašimi.
 
LV71 ir LV73 bei LV8 ir LV9
1930-1940 m tapo ryžtingo bendrovės stojimosi ant kojų metais. Visi puikiai suprato - „Volvo“ į sunkvežimių rinką atėjo gerokai pavėlavusi. Konkurentai Europoje, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje pažengė gerokai toliau. Norint stoti į vieną gretą su jais, švediški sunkvežimiai privalėjo būti ne prastesni, o atsižvelgiant į Skandinavijos gamtines sąlygas, netgi geresni ir patikimesni. Šie siekiai ir tapo bendrovės generaline linija. Iki 1932 m. lengvųjų ir vidutinių „Volvo“ sunkvežimių dar nebuvo galima vadinti moderniais: stabdžiai - dažniausia tik dvejuose ratuose, ratų stipinai - mediniai.
   Kuriant „Volvo“  LV71 ir LV73 serijų modelius bei modifikacijas (o jų būta bent kelios dešimtys) į visa tai atsižvelgta ir pasiūlytos kelios naujovės. Bene radikaliausias sprendimas tais laikais sunkvežimių kūrimo mene - pastumti variklį (jis paprastai buvo įkurdinamas bazėje) į priekį ir montuoti jį virš priekinės ašies. Tai leido racionaliau paskirstyti apkrovą tarp ašių ir padidinti krovininės dalies ilgį. Taip 1933 m buvo sukurtas vienas pirmųjų pasaulyje triašių sunkvežimių modelių su kabina virš variklio LV67LF. Dabar taip komponuojama didžioji dalis sunkvežimių visame pasaulyje, o tada šis projektas vis dėlto gerokai aplenkė laiką.
    Ikikarinėje ir dar ilgai pokarinėje Europoje, tad ir „Volvo“ gamybinėje programoje, vyravo kapotiniai „ilganosiai“ sunkvežimiai. „Volvo“ LV 71 ir 73 bei LV8 ir LV9 modeliai prieškarinėje Švedijoje tapo labai populiarūs. Septyniasdešimtąją seriją sudarė 2-7 t bendrosios masės automobiliai, aštuntąją ir devintąją – didesnės keliamosios galios dviašiai ir triašiai sunkvežimiai. Naujas  4094 cm3 variklis leido sukurti didesnės keliamos galios sunkvežimius LV180, LV190 ir LV290, galėjusius gabenti iki 10 t krovinių. Aukštos kokybės dėka „Volvo“ markės populiarumas ir paklausa augo, tai leido gamintojams kurti vis naujas sunkvežimių modifikacijas. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje bendrovė jau gamino dvylikos bazinių serijų keturiasdešimties modifikacijų sunkvežimius, turėjusius variklius nuo 65 iki 145 AG, įvairias ratų formules, taigi ir skirtingą keliamąją galią.


 „Roudnoses“

   Europoje įsiliepsnojus karui ir augant karinės paskirties sunkvežimių poreikiui, „Volvo“ tapo pagrindine sunkvežimių tiekėja Švedijos karinėms pajėgoms. II Pasaulinio karo metu buvo pagaminta tūkstančiai paprastesnio dizaino "Roundnose" sunkvežimių, taip pat ir visais ratais varomo modelio versijų. Pavyzdžiui, fronte buvo bent trijų skirtingų ilgių sunkvežimių.  Manoma, kad "Roundnoses" buvę patys sėkmingiausi „Volvo“ sunkvežimiai, skirti bekelei, iki apie 1970 - uosius atsirado F serijos modeliai.


PV445
 
L395, L495 arba  „Titan“ ir „Titan TIPTOP“
   Vienas iš žymiausių XX a vidurio „Volvo“ sunkvežimių  - "Titan", pristatytas rinkai 1951 m. Iki šio modelio gamybos pradžios „Volvo“ buvo žinomas kaip mažos bei vidutinės keliamosios galios transporto priemonių – sunkvežimių, autobusų ir netgi traktorių - gamintojas. Tuo tarpu rinkai reikėjo (o konkurentai jau siūlė) vis didesnės keliamos galios modelius.
   „Titano“ istorija prasidėjo nuo 1937 m sukurto 13 t sunkvežimio LV29, turėjusio 120-130 AG variklius. Karas neleido įsibėgėti jų gamybai, tad prie sunkaus modelio idėjos grįžta vėliau, juolab, kad legendinis švedų motorų kūrėjas Džonas Stėlbladas pasiūlė naują 9,6 litro darbo tūrio 150 AG šešiukę, kuri tapo būsimosios sunkiųjų „Volvo“ sunkvežimių komercinės sėkmės pagrindu. Mat šis variklis iš pat pradžių buvo kuriamas darbui su pirmą kartą sunkvežimių motorų gamybos istorijoje panaudotu nauju agregatu - turbokompresoriumi.
   Toks variantas - 185 AG TD 96 AS - pradėtas gaminti 1954 metais. Jo turbina, šiandienos požiūriu, sukosi labai lėtai - tik 38 000 aps/min., tačiau rezultatas buvo stulbinantis: variklio svoriui padidėjus vos 25 kg, jo galia išaugo 35 AG (nuo 150 iki 185). Modelis su turbokompresoriumi vadinosi „Turbo Titan“. Buvo gaminami 4x2 (didžiausia leistina masė - 12 tonų), 6x2 (17 tonų) ir 6x4 (18 tonų) variantai. Per 10 metų (1951-1961) pagaminta 7108 L395. Nuo 1959 iki 1965 metų gamykla Geteborge gamino dar ir L495 su iki 230 AG forsuotu turbodyzeliu TD96C.
   Sunkiausiojo L495 serijos turbotitano bendroji masė siekė 22 tonas. Pačiame titanų gamybos įkarštyje „Volvo“ gamybinėje programoje atsirado modelis, nulėmęs visą tolimesnę šio gamintojo produkcijos raidą.  1963 metais bendrovės inžinieriai sukūrė naują modelį L4751 su nauju 120 AG varikliu ir nauja kabina „Tip Top“. Ji taip pat pirmą kartą pasaulyje buvo kuriama pagal naujus, gerokai griežtesnius saugumo, patogumo bei ergonomikos standartus. Plieninis erdvios kabinos korpusas su tvirtu karkasu, dvi atskiros ekipažo sėdynės (ankstesniuose modeliuose – vienas minkštasuolis per visą kabinos plotį) bei miegamoji vieta vairuotojo poilsiui kelionėje netrukus tapo privalomi ne tik „Volvo“, bet ir visų vilkikų gamintojų standartiniais atributais. Pajutę, kad naujosios kabinos laukia puiki ateitis, „Volvo“ inžinieriai analogišką pritaikė titanams, kurie ir tapo naujos – 88 – serijos pranašais.

L340, L385 ir L485 arba „Viking“
1953 metais Geteborge gamintas modelis, analogiškas titanui, tačiau šiek tiek lengvesnis. Jo variklis - 6,7 litro 115-125 AG dyzelis. Didžiausia leistina masė – nuo 5,2 iki 10,3 t, varianto su 6x2 važiuokle - 14,5 tonos. Armijos poreikiams, taip pat eksportui į Afrikos šalis gamintas „Viking Terrain“ su 4x4 tipo važiuokle.
   „Viking“ – pasaulyje tapo labai populiarus: per 9 metus pagaminama 18,5 tūkstančio L385, o 1959-1965 metais - dar 21,8 tūkstančio modernizuoto „L485“ su 150 AG turbodyzeliu. Septintojo dešimtmečio viduryje, vis labiau populiarėjant manevringesniems sunkvežimiams su kabina virš variklio („Volvo“ irgi ima juos gaminti), ilganosių „titanų“ ir „vikingų“ paklausa ima mažėti, tačiau jie, davę pradžią ne mažiau garsioms sunkvežimių serijoms F88 bei N88, buvo gaminami iki 1973 metų pabaigos.


F88                                                                                                                                                                                                     
1964 metais „Volvo“ imta gaminti labai funkcionalios išvaizdos stačiakampė kabina su atgal atloštu priekiniu stiklu, jos dizainas buvo labai panašus į JAV gamintų sunkvežimių „Mack“. Matyt, jau tada „Volvo“ su modeliu „Titan Tip Top“ (tai jam naudota ši pailginta virš variklio įrengta atverčiama kabina su miegama vieta) vėl rengėsi Amerikos šturmui.
   ‚‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘‘Visi šie naujai sukurti komponentai puikiai tiko 1965 metais debiutavusiai 88-ajai šeimynai. Ją sudarė bazinis modelis F88 su 4x2, 6x2 ir 6x4 tipo važiuoklėmis, Didžiajai Britanijai skirtas G88 su labiau į priekį pastumtu priekiniu tiltu bei vairu dešinėje ir klasikinis modelis N88 su variklio skyriumi priekyje. Nujausdami naujojo modelio sėkmę, bendrovės vadovai peržiūrėjo perspektyvinius planus ir nusprendė ateityje orientuotis tik į vidutinės bei didelės bendrosios masės ir tik dyzelinių sunkvežimių gamybą. Iki tol tie patys modeliai turėdavo tiek benzinu, tiek dyzelinu dirbančius variklius.
   Transportininkai greitai įvertino „Volvo F88“ privalumus, sunkvežimis tapo populiarus ne tik Skandinavijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje bei Artimuosiuose Rytuose, F88-uosius pirko netgi tuometinių kai kurių socialistinių valstybių tarptautinių vežimų įmonės. Netrukus britų pageidavimu „Volvo“ padidino variklio TD100 galią iki 290 AG. Nedaug tobulinama 88-oji šeimyna išbuvo ant konvejerio iki 1978 metų. Per tą laiką Geteborge pagaminta 40 215 automobilių su kabina virš variklio bei 20 142 klasikinės komponuotės sunkvežimiai N88.

   Tačiau tokia svarbi rinka, kaip Vokietijos, „Volvo“ magistraliniams sunkvežimiams vis dar buvo uždara – TD100 galia nesiekė minimalių 304 AG.  (Pastaba: Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje Europos Bendrija ėmė kelti specialius reikalavimus tarptautinių vežimų sunkvežimiams. Išaugus eismo intensyvumui, bendrame transporto sraute lėtai judantys autotraukiniai tapo rimtu kliuviniu lengviesiems automobiliams ir autobusams. Todėl iš pradžių buvo pareikalauta, kad didžiausias leistinas autotraukinio svoris neturėtų viršyti 38 tonų, o variklio santykinis galingumas negali būti mažesnis nei 5,5 AG vienai svorio tonai. Tai reikalavo 210 AG ir galingesnių variklių, vietoje tada paplitusių 160-180 AG galios dyzelių. Tačiau greit paaiškėjo - to per maža, ir 1967 metais didžiausią automagistralių tinklą turinčios VFR įstatymų leidėjai pakelė kartelę iki 8 AG vienai svorio tonai, tad autotraukiniams tapo būtini varikliai su ne mažiau kaip 304 AG). Todėl 1969 metais „Volvo“ pasirūpino kuo greičiau sukurti galingesnį modelį: TD100 jau išsėmė galios didinimo rezervus – dar jį „paspaudus“, sumažėtų patikimumas ir ilgaamžiškumas.
 
F89
   88-ojo sėkmė „Volvo“ kūrėjams tapo tarsi katalizatorius naujiems užmojams. 1970 m jie padarė tai, be ko šiuolaikinis magistralinis vilkikas jau neįsivaizduojamas: anų laikų mastais ypač galingas 12 litrų darbo tūrio variklis TD120A (330 AG/2500 aps./min, maksimalus sukimo momentas – 1029 Nm/1500 aps./min.), šešiolikos laipsnių pavarų dėžė, dviašės ir triašės modifikacijos, keli skirtingi bazės ilgiai, 4x2, 6x2, 6x4 ir net 6x6 tipo važiuoklės, taip pat variantas su vairu dešinėje. O Šveicarijos rinkai netgi buvo gaminamas modelis CH230, susiaurintas iki 2,3 metro, kad sunkvežimiai lengviau prasilenktų kalnų keliuose.
   Maksimalus F89 greitis stulbino vairuotojus:  40 tonų autotraukinys pasiekdavo 108 km/h greitį (ir net daugiau). Dabar jau ne šis sunkiasvoris, o kiti kur kas lengvesni krovininiai ir keleiviniai automobiliai tapdavo kliuviniu automagistralėse. Juk ano meto Europoje dar važinėjo daugybė „vabalų“, „De švo“, R5 ir kitokių šeštojo dešimtmečio pradžios lengvųjų automobilių su silpnais motorais, kurių maksimalus greitis buvo mažesnis nei naujojo „Volvo“ sunkvežimio. 1970 - ųjų metų „kelių karaliui“  „Volvo F89“ tarp jų buvo ankšta. Užtat vežėjai netvėrė džiaugsmu: greitas, galingas ir fantastiškai patikimas – gamintojai jam žadėjo milijoną kilometrų ridos be kapitalinio remonto. Ir kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo tušti pažadai.
                                                                                                                                                                                                           
 
 
F10/F12
FL6/FL7/FL10
F10/F12/F16
FH12
H16
F
FH
FM
FE
FL
FMX
FE Hybrid
FM Methane Dysel