Kuo ir už kiek važinėsim? (II)

Artimiausiame transporto raidos etape akivaizdziai ryskeja lyderis – alternatyvu kura naudojantys iprasti dyzeliniai bei benzininiai varikliai. Beje, kodel dujas vadiname alternatyviu kuru? Juk jos maitino automobili nuo pat jo sukurimo dienu!

Dyzelis plius dujos
Siame transporto raidos etape kol kas daugiausia rezultatu matyti bandant pritaikyti ivairias dujas – vandenili, naturalias gamtines dujas ir suskystintas, gautas perdirbant nafta. Dujas naudojantis transportas ismeta i aplinka iki 90 proc. maziau kenksmingu medziagu bei kietuju daleliu, iki 80 proc. maziau siltnamio efekta sukelianciu duju.
 
Vienas idomiausiu ir kaip mokslininkai tvirtina perspektyviausiu budu „ikinkyti dujas“ – vandenilis. Lietuvoje autobusu, varomu vandeniliu, kol kas nera, o stai kai kuriuose Vokietijos miestuose jie senai ne egzotika: autobusai su uzrasu wasserstoff  vezioja keleivius miesto marsrutuose kaip lygiaverciai dyzeliniu autobusu partneriai.
 
Taciau, deja, net ir Vokietijoje jie kol kas tera „triusiai“, kasdien mokslininkams baksnojantys i neissprestas problemas. Taigi vandenilis – pigiausias ir, rodos, ranka pasiekiamas kuras, nesiduoda taip lengvai ikinkomas nei i naujas, nei iprastas transporto sistemas. Vokieciu mokslininku manymu vandenilio technologija dar nera pakankamai ispletota ir neparengta masiniam naudojimui. Ji kol kas pernelyg brangi ir pernelyg didelis gedimu procentas.
 
Uztat kur kas perspektyvesnes atrodo greitesnio kitu duju panaudojimo galimybes, juolab kad zmonijos patirtis sioje srityje ir sena, ir didele. Tik iki naftos kainos ir ekologija zmonijai nekele didesniu problemu, tiek i gamtines, tiek suskystintasias dujas ziureta greiciau kaip i atsargini varianta, negu galimybe jas masiskai naudoti komerciniam transportui.
 
Taciau besibaigiant XX a situacija kardinaliai pasikeite, ir transportininkai buvo priversti prisiminti tai, ka gerai mokejo ju tevai ir seneliai – duju naudojimo automobiliuose patirti. Ji (beje, gana nemaza) buvo ir Lietuvoje. Seniai seniai, dar TSRS laikais, gamtines dujos buvo gana populiarus kuras, kuri gausiai naudojo stambesnes miestu autotransporto imones bei autobusu parkai. Deja, gamtiniu duju naudojimo transporto reikmems buvo atsisakyta, nors didieji Europos automobiliu gamintojai viena po kitos kure populiariausiu modeliu modifikacijas, varomas gamtinemis dujomis.
 
Lietuvoje situacija, deja, gerokai skiriasi: minimalus kainu skirtumas tarp alternatyvaus kuro ir tradicinio – benzino ir dyzelino, ekologisku automobiliu eksploatacija lydincios technines, finansines ir biurokratines kliutys ne tik neskatina, bet netgi stabdo alternatyvaus kuro tekejima i cia vazinejanciu automobiliu bakus.
 
Taip jau susikloste dar nuo „tarybiniu“ laiku, kad siuo  metu galimybe Lietuvoje isipilti gamtiniu duju imanoma tik kai kuriu didziuju miestu autobusu parkuose. Bene daugiausiai tokiu transporto  priemoniu turi Vilniaus bei Klaipedos parkai. Nieko nuostabaus, kad butent sioms imonems IVECO koncernui priklausancios autobusu gamintoju grupes „Irisbus“ atstovai pasiule isbandyti gamtinemis dujomis varoma autobusa „Irisbus Citelis. CNG“ .  Ant jo stogo sumontuoti astuoni duju balionai, kuriu talpa – 1 240 litru.
 
Tai reiskia, kad i juos 200 atmosferu slegiu dirbantis kompresorius „sugruda“ apie 250 m3 gamtiniu duju. Su tokiu ju kiekiu mieste galima nuvaziuoti apie 450 km, taigi pakanka visai dienai. Pasirode, kad „Citelis“ sunaudoja apie 60 m3 gamtiniu duju nuvaziuoti 100 km, o tai apie 10 proc. maziau, nei reikia 1996-2000 metais pagamintiems autobusams, daugiausia eksploatuojamiems musu salyje.  
 
Deja, siu transporto priemoniu pletra musu salyje smarkiai stabdo gamtiniu duju degaliniu stoka, ju beveik nera netgi didziuosiuose salies miestuose - viena ar netgi dvi kregzdes vis delto dar ne pavasaris. Taciau pramone ir cia siulo iseiti – SGD mini degalines, prijungiamas prie 17-35 mbar slegio dujotiekio, individualiems ir komerciniams vartotojams.
 
Tokia degaline gali isirengti praktiskai bet kuri imone, turinti bent siokia tokia gamybine baze ir yra prisijungusi arba turi galimybe prisijungti prie dujotiekio. Taigi galima tiketis, jog ne uz kalnu metas, kai SGD koloneles bus daznas reiskinys ir musu degalinese. Juk taip ir atsitiko su suskystintomis dujomis, anksciau ar veliau taip atsitiks ir su gamtinemis.
 
Benzinas plius dujos
Beje, dauguma musu salyje naudojamu autobusu turi dyzelines kilmes protevius, t. y. jie iki perdarymo buvo skirti dirbti dyzeliniu kuru. Dabar konstruktoriai darbui dujomis vis dazniau siulo ir benzininius variklius.
 
Siemet Vilniuje toki modeli - „EcoDaily“ - pristate IVECO atstovai. Sis „Daily“  turi 3 l darbo turio 146 AG varikli, galinti dirbti ir gamtinemis dujomis, ir benzinu. Priklausomai nuo automobilio paskirties, jame gali buti montuojami keli skirtingo dydzio kuro rezervuarai, leidziantys automobiliui iveikti iki 600 km kelia.
 
Yra apskaiciuota, kad tokio modelio iranga, netgi esant dabartinems kuro ir ju akcizo kainoms, turetu atsipirkti po mazdaug 90-100 tukst. kilometru, nes uz serijini analogisko komplektavimo modeli dujinis butu brangesnis apie 2000 euru.
 
Svedai zada revoliucija
O stai svedai pasiule dar viena duju panaudojimo transporte galimybe. „Volvo Trucks“ emesi  suskystintomis metano dujomis ir dyzelinu varomu kol kas tik sunkvezimiu bandymu. Geteborge atidaryta ir pirmoji Svedijoje suskystintu metano duju degaline. Tai  revoliucinis sprendimas pritaikant dujas kaip kura sunkvezimiams.
 
Lyginant su iprastais dujomis dirbanciais varikliais, suskystintomis metano dujomis ir dyzelinu varomi sunkvezimiai gali nuvaziuoti iki keturiu kartu didesni atstuma. Svedu viltis: kai automobiliai gales naudoti kura, kuriame bus 80 proc. bioduju ir 20 proc. biodyzelino, anglies dvideginio ismetimas sumazes 80 proc., lyginant su iprastais dyzeliniais varikliais.
 
Darbui gamtinemis dujomis buvo pasirinkti „Volvo FM“ sunkvezimiai su 13 litru turio „Euro 5“ emisijos reikalavimus atitinkanciais dyzeliniais varikliais. Juose metano dujos i cilindrus ipurskiamos kartu su oro srautu per purkstukus, kurie sumontuoti virs voztuvu. Dyzelinas ipurskiamas kaip iprastai, o misinys cilindre uzdegamas suspaudimo budu kartu su metano dujomis.
Nedidelis dyzelino kiekis reikalingas sio misinio uzdegimui suspaudimu palaikyti, kitaip reiketu atskiros elektrines uzdegimo sistemos, kokia yra benzininiuose varikliuose.
 
Automobiliuose irengi specialus kuro bakai, skirti suskystintoms metano dujoms, kurios geriausiai tinka dyzeliniam varikliui. Maisant suskystintas dujas ir dyzelina santykiu 75-25, tolimiesiems ar regioniniams gabenimams skirti sunkvezimiai gali nuvaziuoti nuo 500 iki 1000 kilometru, priklausomai nuo vaziavimo salygu.
 
Tai iki dvieju kartu daugiau, nei vaziuojama vien suslegtomis metano dujomis ir iki keturiu kartu daugiau, nei pritaikyti darbui dujoms sunkvezimiai su benzininiu varikliu. Dar vienas privalumas - iki bus ispletota suskystintu metano duju infrastruktura, tokie automobiliai gali vaziuoti naudodami vien tik dyzelina. Jei siu sunkvezimiu eksploatacija pasiteisins, tokie varikliai netrukus atsiras ir autobusuose. Metano paklausa neisvengiamai augs, todel degaliniu tinkla planuojama plesti ir toliau.
 
Nei vezejai, nei politikai neskuba
Taigi techniniu sprendimu ekologinei aplinkai gerinti mokslininkai ir inzinieriai yra sukure nemazai, taciau kodel vis neapleidzia jausmas, kad sioje srityje is esmes didesniu permainu       nera? Ne parodose, ne prezentacijose, o realiame kasdieniame gyvenime.
 
Atsakymas, ko gero, paprastas: vezeju parkuose tokie automobiliai bus naudojami tik tada, kai ju eksploatavimas taps patrauklia ekonomiska alternatyva.
 
Politikai, matydami, kad vezejai tvirtai neapsisprendzia, kuriai kuro rusiai atiduoti pirmenybe, delsia: priimti milijonines ar net milijardines sumas kainuojancius sprendimus gana rizikinga, tad verciau siek tiek palaukti, iki situacija bus aiskesne. Ju manymu kalbeti apie masini alternatyvaus kuro naudojima dar ankstoka, taciau...
 
...taciau konkretus sprendimai butini siandien. Todel, pavyzdziui, Svedija jau turi labai konkrecius planus kiek ir iki kokiu metu bus sumazintas kuro is naftos naudojimas ir kuriais metais jo pavyks visai atsisakyti. Ryztingai, taciau ir atsargiai ekologiniu keliu zengia ir vokieciai. Jie iki 2020 m ryzosi sumazinti anglies dioksido emisija 40 proc., is atsinaujinanciu energijos saltiniu gaminti 25-30 proc. elektros energijos ir 14 proc. silumos, biodegalai turetu sudaryti apie 17 proc. bendru sanaudu. Siems tikslams Vokietijos vyriausybe numate skirti 3,3 mlrd. euru.
 
O mes toliau iki sleikstulio nuvalkiotos frazes „ketina ypatinga demesi skirti“ taip ir nepazengeme. ES pinigai, skirti Lietuvos visuomeninio transporto atnaujinimui, gal privers bent isigyti svaresniu visuomeninio transporto priemoniu, taciau jie, deja, nepasieks bado dietai pasmerktu musu mokslininku, 2006 m isteigusiu Lietuvos nacionaline vandenilio ir kuro elementu technologiju platforma. Praeis metai kiti ir mes vel is uzsienio pirksime pavazinetus autobusus. Vandenilinius.
 
Kestutis Bruzgelevicius
www.komtrans.lt