"Scania": ant patikimų pamatų

Kiekvieno automobilio gamintojo istorijoje būta ir krizių, ir klestėjimo laikų, kai buvo sukurti modeliai ilgam išliekantys žmonių atmintyje, nes jie tapo laikmečio simboliu. Vienas iš tokių simbolių sunkvežimių pasaulyje XX a besibaigiant - trečiosios serijos „Scania“ modelių šeimyna, kurią daugelis vairuotojų dažniausiai prisimena iš jos labiausiai paplitusio varianto „Scania R113“ bei aukščiausio lygio jos versijos „Streamline“. Rugsėjo pradžioje UAB „Scania Lietuva“ suteikė progą šalies vežėjams susipažinti tiek su atnaujintu „Streamline“ vilkiku, tiek ir su kitais atnaujintais šio gamintojo sunkvežimiais

Vairuotojai trečiosios serijos mašinas gerbė už jų fantastišką patikimumą, o į komercinio transporto istoriją jos įėjo DTC serijos variklių bei 1991 m sukurtos naujosios kabinos „Streamline“ dėka. Pirmieji pasaulyje dyzeliniai motorai su turbokompaundo sistema turėjo papildomą turbiną, reduktoriumi sujungtą su alkūniniu velenu, kurią suko atidirbusių dujų išmetamas srautas. Rezultatas - 20 AG didesnė (lyginant su tokio paties darbo tūrio varikliu) galia, didesnis naudingumo koeficientas (išaugo iki 45,5 proc.) ir 4-5 proc. sumažėjusios degalų sąnaudos. O štai „Streamline“ kabinos sudavė mirtiną smūgį nuo sunkvežimių pirmųjų dienų tebesitęsusiai „kubizmo“ epochai: italų dizainerių bei švedų inžinierių pastangomis šių vilkikų aerodinaminis pasipriešinimas sumažėjo 12-15 proc. (Cx – 0,5 !!!), o salono komponavimas tapo vos ne etalonu kitiems sunkvežimių kūrėjams. Trečiosios serijos „Truck of the Year 1989“ populiarumas augo ne dienomis, o valandomis: nuo 1993 iki 1995 jų gamyba išaugo nuo 23 iki 48 tūkst.
Ne mažiau populiarūs „Streamline“ tapo ir ketvirtosios serijos, ir dar vėliau R serijos šeimynose. Kadangi modelis buvo itin vykęs, jis toks pats dar ilgus metus galėjo riedėti nuo konvejerių daugelyje pasaulio šalių, tačiau Euro 6 variklių montavimas pareikalavo šiokių tokių permainų. Rugsėjo pradžioje su jomis galėjo susipažinti visų trijų Baltijos šalių vežėjai.
Erdvus UAB „Scania Lietuva“ kiemas Vilniuje, o paskui ir kituose Lietuvos miestuose tapo ne tik demonstraciniu paviljonu, kuriame pristatomus modelius galėjai apžiūrėti pasyviai, bet ir turėdamas atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, išbandyti juos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų gatvėse bei keliuose. Tokia palankia proga pasinaudojo ne vienas vežėjas netgi savo parke neturintis „Scania“ markės sunkvežimių: permainos, susijusios su Euro 6 variklių įsigalėjimu, kol kas sunkiai prognozuojamos, tad reikia būti viskam pasiruošus. Kaip tik todėl  „Scania Lietuva“ ir sudarė galimybes vežėjams išbandyti devynis „Scania“ modelius – nuo tolimųjų reisų vilkiko su  prabangia „Topline“ kabina iki keturašio 8x4 statyboms skirto savivarčio. Toje „puokštėje“ buvo ne tik tentiniai vilkikai, bet ir miškovežis, autovežis, refrižeratorius, kietašonis furgonas, taigi buvo galimybė praktiškai išbandyti beveik visus pagrindinius „Scania“ R,G bei P serijų naujausius modelius.
Be abejo didžiausią susidomėjimą kėlė „Streamline“ su Euro 6 lygio varikliais. Ir tai visai suprantama: po metų kitų vežėjai bus pasmerkti pirkti arba juos, arba analogiškus kitų gamintojų modelius su ekologiškais varikliais, tad jau dabar vertėtų pradėti domėtis, ko naujieji modeliai verti. Juolab kad kalbos ir gandai apie juos sklinda visokios, geriau patiems pamatyti savo akimis, pasikonsultuoti su specialistais, pagaliau išbandyti gal būt būsimą pirkinį kelyje. „Kas įspėtas, tas ir apsaugotas“,- tvirtina viena antikinės Romos sentencijų. Toji mintis, ko gero, ne mažiau aktuali ir šiandien...
Tačiau dėl ko įspėtas, nuo ko apsaugotas?
Tarp gandų, bene plačiausiai sklandžiusių Euro 4-5 epochoje, buvo tvirtinimas, esą Euro 6 lygio varikliai naudos gerokai daugiau degalų. Tokia mintis iš pradžių atrodė visai logiška, nes EGR bei SCR sistemų įkinkymas į darbą viename sunkvežimyje neišvengiamai reikalavo papildomų energijos sąnaudų. Ir, žinoma, finansinių - maždaug 10-15 tūkst. eurų. Kitus baugino techniškai gerokai sudėtingesni naujieji Euro 6 varikliai, nes kiekvienas vežėjas puikiai žino, kad gedimų skaičius dažniausiai tiesiog proporcingas konstrukcijos įmantrumui.
O vis dėl to didžiausias diskusijas kėlė ne šie klausimai. Kad naujieji Euro 6 varikliai konstruktorių pastangomis ne tik neryja daugiau degalų, o yra netgi ekonomiškesni už Euro 4 bei Euro 5, daug kas jau žinojo iš kitų markių vilkikų bandymų, pagaliau čia pat tai patvirtino bandomieji važiavimai. Kiek ekologiškieji vilkikai bus ekonomiškesni šiandien nesiryžtų pasakyti niekas, nes mūsų šalyje tokių „Scania“ modelių dar niekas nėra pirkęs, belieka pasitikėti gamintojų tvirtinimu, jog 6-8 proc. Antra - mintis, kad už naujuosius vilkikus teks mokėti brangiau, jau nėra tokia šokiruojanti: vežėjai seniai suprato, jog visuomenė kovos už ekologiją naštą sukrovė ant jų pečių. O paskutinysis mūsų vyriausybės siekis priversti vežėjus apmokėti ir kovos su kiaulių maru išlaidas tik dar kartą patvirtina, jog ūkio šaka, nešanti valstybei auksinius kiaušinius, čia niekam nerūpi.
O štai technines naujųjų vilkikų subtilybės rūpėjo daug kam. Visi puikiai prisimena, jog „Scania“ ilgą laiką buvo, o tiesą sakant ir dabar yra, EGR sistemos viena iš didžiausių šalininkių. Techniniu požiūriu toji sistema daug kuo pranašesnė už SCR, tačiau... kol nevažiuoji į Rusiją: šioje šalyje gaminamas dyzelinas su milžinišku sieros kiekiu yra peilis EGR sistemos motorams. Euro 4 bei Euro 5 lygiui pasiekti dar užteko ir SCR sistemos galimybių, nes ji atspari sieros pertekliui, o štai Euro 6 varikliams jau tenka naudoti jas abi. Taigi po metų kitų, kai ateis laikas keisti dabar turimą techniką, vežėjai neišvengiamai susidurs su dideliu galvos skausmu – rasti gamintoją, kuris išsprendė ar bent daugiau ar mažiau priartėjo prie šios problemos sprendimo. O kol kas masiškai perkami nauji Euro 5 lygio sunkvežimiai...
Kadangi P ir G serijų modeliai kardinalių permainų nepatyrė, tad nieko nuostabaus, jog vežėjai didžiausią dėmesį skyrė naujiesiems Euro 6 varikliams: ko gero, optimaliausiu šios klasės mašinoms 450 AG variantu, sumontuotu ta proga atnaujintame R serijos modelyje „Streamline“ bei 250 AG motoru, įkurdintu P serijos distribuciniame sunkvežimyje.
Pirmiausia kas labiausiai krito į akis naujuose sunkvežimiuose – nepaprastai nuoseklus geriausių markės tradicijų laikymasis. Ne konservatyvus, o būtent nuoseklus. Kaip tikri Šiaurės šalių gyventojai, „Scania“ gamintojai atsparūs lengvabūdžiams permainų vėjams ir atkakliai laikosi principų, nebent jie techniškai nepasiteisino. Jei atidžiau įsižiūrėsime į senųjų (pradedant nuo trečiosios serijos) „Scania“ modelių nuotraukas, bematant pastebėsime, kaip skrupulingai čia laikomasi tiek dizaino, tiek vykusių techninių sprendimų tradicijų. Tačiau po tais tradiciniais apdarais visados slypi pačios naujausios konstrukcijos, išaugusios čia pat, Skonės provincijos žemėje, iš tų pačių švediškų šaknų. Todėl įlipęs į patį naujausią „Streamline“ čia jautiesi tarsi namie, nes beveik viskas čia pažįstama.
Tačiau kai užvedi naująjį variklį, iš karto pajunti, jog balsas jo visai kitas – tylus ir švelnus tarsi dirbtų ne dyzelis, o benzininis variklis. Iš pradžių visi būna tikri, jog tai pagerintos garso izoliacijos pasekmė, tačiau ir lauke variklis neatrodo tarsi būtų pasiskolintas iš traktoriaus. O kelyje tokia tyla, tarsi važiuotum nuokalnėn iš inercijos. Buvau tikras, jog dvi dešimtys tonų krovinio lipant į kalną privers parodyti vilkiką savo tikrąjį balsą, tačiau juo daugiau važinėjusieji užtikrino, jog ir tada jis būna beveik toks pats tylus. Ir toks pats tvirtas bei patikimas.
Dvi dešimtys kilometrų apie Vilnių, žinoma, ne tas atstumas, iš kurio galėtum daryti kokias nors rimtesnes išvadas. Naujasis antros kartos Euro 6 variklis gerąsias savybes bei trūkumus atskleis po kelių metų eksploatacijos, o technikos bei dizaino naujovės, kurių dėka naujasis „Streamline“ yra naujas, vežėjai bei vairuotojai pajus kur kas greičiau. Neabejoju, jog visa tai padidins šios markės gerbėjų gretas.
 
 
 
 Kęstutis Bruzgelevičius, www.komtrans.lt