Didžiatūrės puspriekabės

Pastaruoju metu itin didėja didžiatūrių puspriekabių, kurių vidaus aukštis - trys metrai, paklausa. Vokietijos transportininkams skirto žurnalo „Lastauto und Omnibus“ žurnalistai kartu su šios šalies technini apžiūrų tarnybos „Dekra“ ekspertais, vežėjų ir ekspeditorių firmų atstovais išbandė ir vertino keturių didžiausių prikabinamosios technikos gamintojų didžiatūres puspriekabes. Nemažai šių firmų transporto priemonių savo parkuose jau turi ir Lietuvos vežjėai. Tikimės, kad susipažinę su testo rezultatais, mūsų skaitytojai galės lengviau išsirinkti pageidaujamą transporto priemonę.

Universalumas ir ilgaamžiškumas
Anksčiau aukštosios puspriekabės vertintos atsargiai: vieni sunkiojo krovininio transporto specialistai laikė jas nepateisinamos prabangos dalyku, kiti taupė specifiniams kroviniams arba sudėtingoms vežimo sąlygoms. Šiuo metu situacija keičiasi. Vežėjai vis dažniau renkasi įspūdingų techninių savybių puspriekabes, o jų gamintojai stengiasi patenkinti atsiradusią paklausą.
 
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog keturis metrus viršijantis išorinis priekabos aukštis neužtikrina eksploatavimo patogumo, o tik sukelia įvairių apribojimų. Tačiau jose yra maždaug 100 m3 naudingo tūrio, o vidinis aukštis - 3 metrai, tuo tarpu įprastos konstrukcijos puspriekabės - tik 2,70. Papildomas aukštis teikia papildomų krovimo galimybių: į tokį kėbulą galima patogiai ir optimaliai sukrauti grotuotas dėžes, kurias, pasak logistikos specialistų, patogu pakrauti ir iškrauti mechanizuotai.
 
Puspriekabes bandymams pristatė „Fliegl“, „Kogel“, „Krone“ ir „Schmitz“ - po vieną kiekvieno gamintojo modelį. Kartu su žurnalistais puspriekabes vertino techninės patikros ekspertai ir vilkikų vairuotojai. Buvo naudojamasi vienos iš Vokietijos krovinių vežimo bendrovių technine baze ir priemonėmis, o šios firmos vadovas vertino puspriekabių ekonominius rodiklius.
 
Visų puspriekabių pagaminimo kokybė - nepriekaištinga, gamintojai ėmėsi visų eksploatavimo ilgaamžiškumo užtikrinimo priemonių. Stebino itin patikima antikorozinė sauga, nors gamintojai su rūdimis kovoja skirtingais būdais. Štai „Fliegl“ ir „Schmitz“ puspriekabės yra cinkuotos, o „Kogel“ - padengta KTL gruntu ir fosfatuota cinku. KTL gruntas panaudotas ir „Krone“ gaminiui, tačiau čia fosfatuota geležimi. Toks antikorozinis apdorojimas užtikrina daugmaž vienodą apsaugą nuo rūdžių, tad visi gamintojai teikia vienodą (8 metų) antikorozinę garantiją. Skiriasi tik skirtingomis medžiagomis padengtų priekabų išvaizda.
 
Visų puspriekabių stabdžių komplektas - beveik vienodas: jį sudaro elektroninė EBS stabdžių sistema su diskiniais stabdžiais ir elektronine stabilumo programa. Visi konkurentai važiavimo dinamikos testą išlaikė gerai, stabdžiai reaguoja greitai, stabdymo kelias optimalus, lėtintuvai veikia nepriekaištingai.
 
Važiuojant be krovinio nė karto nebuvo viršyta stabdžių spaudimo jėga, ratai nė karto neužsiblokavo. Tačiau tuo skirtumai ir baigiasi. Kitose testo dalyse lyderiu buvo tai vienas, tai kitas varžovas.
 
Turėdama mažiausią savąją masę, geriausius ekonominius rodiklius pademonstravo puspriekabė „Kogel X-Maxx plus“. Šio modelio dinamikos savybės taip pat pavyzdinės.
 
Puikios „Krone Megaliner“ konstrukcijos savybės. Čia krovinio tvirtinimo bei apsaugos priemonės - vienos iš geriausių. Geriausios važiuoklės rinkimus laimėjo „Fliegl SDS 350“.
 
„Schmitz SCS“ puspriekabės kėbulo konstrukcija ir važiuoklės savybės bei privalumai itin subalansuoti, nors teste ypatingai neišsiskyrė. Užtat stogo pakėlimo mechanizmas - vienas iš geriausių.
 
Vienvaldis testo nugalėtojas neišrinktas. Skirtumai tarp modelių minimalūs, į juos galima atsižvelgti tik sąlyginai. Kiekviena priekaba turi ir neginčytinų privalumų, ir erdvės patobulinimams.
 
„Fliegl“
 
Modelis SDS 350 teste surinko mažiausiai balų, tačiau puspriekabė nėra bloga. Ji išsiskyrė puikia važiuokle, kuri gerai rieda, amortizuoja ir stabdo. Važiavimas išlieka optimalus net įveikiant posūkius. Formuodami atstumus tarp ašių, bendrovės inžinieriai įgyvendino keletą įdomių konstrukcinių sprendimų. Pavyzdžiui, čia mažiausias atstumas nuo vilkiko varančiosios ašies. Atstumai tarp trijų galinių ašių sumažinti 5 centimetrais, todėl vilkiko varančioji ašis nėra perkrauta.
 
„Fliegl“ pneumatinė sistema - puiki. Valdymo pultas, oro rezervuaras, kontrolinės jungtys ir vožtuvai sumontuoti ant vieno priekabos viduryje įrengto montavimo rėmo. Kabeliai ir laidai sujungti į keletą komunikacinių kanalų ir apsaugoti. Galinė priekabos dalis apšviečiama LED žibintais. Ši priemonė sudarė galimybę pelnyti papildomų taškų vertinant saugumą.
 
Papildomo saugumo suteikia gerai parinkta atsarginio rato vieta. Jis tvirtinamas šaligatvio, o ne važiuojamosios dalies pusėje ir yra lengvai pasiekiamas. Žinoma, puspriekabės konstrukcija turi ir trūkumų. Vienas iš pagrindinių atrankos į šį testą kriterijų buvo atitikimas direktyvai DCE 9.5. Dabar šiuo dokumentu vadovaujasi daugelis kėbulų gamintojų. Deja, „Fliegl“ gaminys šio dokumento reikalavimus tenkina tik iš dalies. Minėtas dokumentas reikalauja tam tikrų autotransporto priemonės konstrukcinio stiprumo bei atsparumo elementų ir parametrų. Visose bandytose puspriekabėse yra dokumentuose reikalaujamas išorinis rėmas su kiaurymėmis, dvi poros galinių durų sklendžių su pasukamu strypu ir stogu su kryžminėmis atotampomis. Be to, dokumentas reikalauja, kad šalia bortų iš abiejų pusių būtų ištisinės atraminės juostos padėklams fiksuoti, o tento svoris turi būti bent 850 g/m2. Atstumas tarp vertikalių atraminių tento diržų negali viršyti 55 cm, o atstumas tarp horizontalių diržų - 60 cm.
 
Modelyje „Fliegl SDS 350“ padėklų atramos juosta yra tik prie vieno iš bortų. Atstumai tarp diržų, į kuriuos remiasi tentas - atitinkamai 55 ir 83 cm. Direktyvos reikalavimų neatitinka diržų sagtys. Ekspertams abejonių sukėlė priekinė puspriekabės sienelė. Ją būtina sustiprinti atotampomis, nes staigiai stabdant ji gali net įlinkti. Privalumas: konstrukcijoje numatytos keturios eilės iš aliuminio pagamintų įstatomų bortelių. Naudojant šiuos elementus, priekaboje galima vežti net statybines medžiagas - bortelis atlieka pagalbinio atraminio borto funkcijas. Be to, minėti borteliai šiek tiek subalansuoja netinkamai suprojektuotą tentą.
 
Ties priekiniais kampiniais statramsčiais pakrovimo aukštis šiek tiek kitoks, nei kitoje krovinių skyriaus dalyje, todėl norint prie priekinės sienelės geometriškai teisingai vieną ant kitos sukrauti tris grotuotas dėžes, prieš tai po jomis būtina padėti padėklus. Ekspertai pastebėjo ir kitų matmenų smulkių neatitikimų.
 
Puspriekabės stogas turi dvi padėtis. Į aukščiausiąją jis pasikelia 40 cm aukščiau, nei įprastai. Tačiau jo kilnojimo mechanizmas reikalauja daug jėgų, pakėlimas vyksta netolygiai, stogas gali tiesiog staigiai „iššauti“ aukštyn. Sustumiamo tento ir lubų eiga daug sklandesnė. Deja, pastarosios susistumia tik viena kryptimi.
 
Krovimas pro galines duris autokrautuvais, kurių vienai ašiai tenkanti apkrova neviršija septynių tonų, sunkumų nekelia. Didelis pneumatinių amortizatorių eigos diapazonas leidžia prisišvartuoti prie įvairių tipų rampų. Galinė puspriekabės dalis turi guminę apsaugą. Vis dėlto trūksta masyvių plieninių rėminio tipo kampainių, kurie nuleidus puspriekabę, nedraskytų guma padengto rampos paviršiaus.
 
„Fliegl“, kaip ir jo konkurentas „Krone“, yra viena iš brangiausių testo puspriekabių. Atsarginės dalys taip pat nepigios, nors jų brangumu varžomasi su „Kogel“. Ekspertai nurodo, kad puspriekabės išliekamoji vertė žemesnė, nei galima tikėtis, o norintys įsigyti naudotą „Fliegl“ puspriekabę įspėjami, kad įvairių pagaminimo serijų egzempliorių kokybė gali skirtis.
 
Išvada: „Fliegl SDS 350“ turi pavyzdinę važiuoklę, bet yra konstrukcinių trūkumų ir numatyta per mažai krovinių tvirtinimo bei apsaugos priemonių. Bendrovė sugeba gaminti didžiatūres „Mega“ klasės puspriekabes, o kadangi gamina ir mažomis serijomis, gali lanksčiau reaguoti į klientų pageidavimus.
 
„Kogel“
 
Šios puspriekabės itin didelė keliamoji galia, nes jos savoji masė yra mažiausia iš visų testo dalyvių. Deja, dėl tokios masės teko šį tą paaukoti - puspriekabėje nenumatyta atsarginio rato, įstatomųjų bortelių, galinės dalies atramų. Kai kurie vežėjai šių priemonių tikrai pasiges.
 
Transporto priemonės sertifikate nurodyta, kad net ir be papildomų bortelių puspriekabė atitinka standarto prEN 12642 Code XL keliamus reikalavimus. Nors šis Europos standartas kol kas yra tik projektas, tačiau gamintojas mano, kad dirba teisinga linkme. Testo metu nustatyta: atitikimu ateities standartui galima suabejoti, mat ne visiškai atitinka dabar galiojančią direktyvą DCE 9.5. Ekspertai pastebėjo - per dideli atstumai tarp atraminių tento diržų. Diržų skaičius - taip pat nestandartinis (2 horizontalūs atraminiai diržai vietoj 3). Bandymo metu nustatyta, kad nestandartinis diržų skaičius ir atstumai tarp jų nekelia saugos problemų. Šiek tiek jų gali kilti nebent kraunantis prie rampos. Tačiau jos - gamintojų ir ekspertų bei kontrolės institucijų nesusikalbėjimo reikalas. Kol žinybos aiškinsis nesklandumus, patartina turėti įstatomus bortelius.
 
Ekspertai pastebėjo, kad padėklų atramos juosta šioje puspriekabėje pritvirtinta netiesiai - yra iki 4 laipsnių pakrypimo kampas. Dėl to metalinės grotuotos dėžės gali būti nepakankamai užfiksuotos ir imobilizuotos. Tarsi kompensacijai puspriekabėje numatytos itin patikimos krovinių tvirtinimo galimybės - jas suteikia daug kiaurymių turintis išorinis rėmas ir nuleidžiamos tvirtinimo ąsos. Skurdesnis modelio „X - Maxx plus“ bazinių priemonių komplektas kelia tam tikrų apribojimų palyginti su kitais testo dalyviais. Tiesa, gamintojas gali pateikti puspriekabę su specialiais konkretiems kroviniams skirtais įrangos paketais (pavyzdžiui, statybinių medžiagų, chemijos prekių ar gėrimų transportavimui), tačiau šiems bandymams puspriekabė buvo pateikta be jų, tad ekspertų verdiktas atitinkamas - skurdi komplektacija. Tačiau tik taip galima atsisakyti papildomų kilogramų, „užleidžiant“ juos kroviniui.
 
Puspriekabės konstrukcija atrodo solidi ir patikima. Priekinė sienelė iš aliuminio. Ji labai stabili, nesideformuoja net staigiai stabdant. Gerą įspūdį sustiprina patikimai suręsti kampiniai statramsčiai. Tačiau krovėjams jie gali sukelti kai kurių sunkumų, nes pirmosios ir paskutiniosios padėklų eilės neįmanoma pastatyti geometriškai teisingai. Statramsčiuose numatytos ąsos užtveriamosioms sijoms, suteikiančioms kroviniui dar daugiau saugumo.
 
Puspriekabės „Kogel“ stogą kilnoja nesudėtingas mechanizmas. Jo dujiniai amortizatoriai leidžia kilstelėti stogą 360 mm. Daug pagyrimų nusipelnė sklandžiai stumdomas „Easymove“ sistemos sustumiamasis stogas: atidengus jis nutįsta žemyn mažiau, nei kitų bandymuose dalyvaujančių modelių. Tai ypač praverčia vežant negabaritinius krovinius, nes mažesnis pavojus užsikirsti lynams.
 
Šios ypač kraulios puspriekabės puikios eigos savybės: ji lengva, todėl vilkikas jos buvimo beveik nejaučia. Amortizatoriai sureguliuoti gerai, atsitiktinių vertikalių svyravimų beveik nekyla. „Kogel“ puspriekabės - žemiausias važiavimo aukštis. Bandymų protokole ties šiuo parametru užfiksuotas skaičius 4065 mm (aukštis išmatuotas, kai puspriekabė visiškai pakrauta ir prikabinta prie žemo profilio vilkiko „Mercedes Actros Lowliner“, sukabinimo aukštis 970 mm). Vidinis krovinių skyriaus aukštis yra 2980 mm, taigi iki „magiškųjų“ 3 metrų šiek tiek trūksta. Tačiau dėl šio netikslumo jaudintis beveik neverta, nes ir grotuotos dėžės, juolab kiti kroviniai retai būna tiksliai vieno metro aukščio.
 
Kai kuriuos vežėjus nuvils tai, kad nėra papildomos atramos galinėje dalyje. Šis įrenginys jau seniai tapo daugelio puspriekabių bazinio komplekto dalimi. Be to, ekspertai pastebėjo, kad šoniniai važiuoklės apsaugos elementai per smulkūs. Šioje puspriekabėje naudojami įprasto tipo žibintai. Ant galinio statramsčio yra turėklai, bet jeigu ranka su pirštinėmis, į juos sunku įsitverti. Kai kuriems ekspertams užkliuvo ir pačios kopėčios, kurių paskutinis laiptelis per siauras.
 
Trumpai tariant, ši priekaba klientui teikiama „plika“, todėl santykinai pigesnė. Tačiau atsarginių detalių ir papildomos įrangos sąrašas dėl suprantamų priežasčių yra gana ilgas. Bandymams pateiktos komplektacijos puspriekabės nedidelė savoji masė ir puikus kraulumas, ji ekonomiška. Komplektacijos skurdumas šiek tiek sumažina eksploatavimo patogumą. Šiai priekabai ekspertai skyrė antrą vietą.
 
„Krone“
 
Testo nugalėtojas - „Krone Megaliner“. Įvertinkime šią puspriekabę įdėmiau.
 
Nė vienoje bandymų rungtyje nebuvo pralaimėta, nors 7340 kg savosios masės - ne geriausias rodiklis. Užtat konstrukcijos įvertinimo ir saugumo ekspertizės testų rezultatai - ypač geri. Ekspertams ypač patiko „Multilock“ tipo išorinio rėmo su kiaurymėmis ir „Multiblock“ tipo skersinės sijos derinys. Tiesa, ši sija ne iš lengvųjų, tačiau garantuoja solidų stabilumo rezervą, kuris yra neatsiejama harmoningos saugumo koncepcijos dalis. „Megaliner“ tapo vieninteliu testo dalyviu, be išlygų atitinkančiu standarto DCE 9.5 reikalavimus. Grindys atlaiko net 7500 kg apkrovą. Šios puspriekabės dugno išlinkimas vienas mažiausių tarp testuotųjų. Gerai įvertinta hidrauliniu būdu pakeliamas stogas. Visuose kraštiniuose statramsčiuose įrengti rankiniai siurbliai, nesunkiai pakeliantys stogą.
 
Važiuoklė taip pat puiki, nors jos aukštis 3 cm didesnis nei „Kogel“. „Krone Megaliner“ padangos - 455/40 R 22,5 dydžio, stabdžiai 430 tipo. Pastebėtas nedidelis amortizavimo diapazono sumažėjimas - matyt, dėl to kalti per standūs padangų bortai. Dėl to priekaba rieda kietokai, vairuotojas jaučia stambesnius kelio nelygumus.
 
Krovinių krovimui pro galines duris palengvinti numatytas antras atramos mazgas. Patogios kopėčios su plačiomis pakopomis leidžia saugiai laipioti. Važiuoklės šoninės apatinės dalies apsaugos priemonės yra palyginti siauros, nepavykus tiksliai privažiuoti prie rampos, durys apsaugomos tik iš dalies.
 
„Schmitz“
 
Ši puspriekabė ekspertų gerai įvertinta ir kartu su „Kogel“ dalijasi antrąja vieta. Ypač gera jos komplektacija: 22,2 colio ratlankiai ir 455/ 40 dydžio padangos, antrasis atrėmimo mazgas galinėje puspriekabės dalyje, atbulinės eigos kontrolės įrenginys ir „Knorr“ gamybos vilkikų informacijos modulis.
 
Konstrukcija taip pat apgalvota. Padėklų atrėmimo ir krovinių tvirtinimo juostos priveržtos varžtais ir yra nuimamos. Stogą kilnoja hidropneumatinė sistema. Jai sugedus, deja, lieka tik nepatogus mechaninis stogo kėliklis. Ne itin tobulas sustumiamas stogas. Norėdamas atlaisvinti atotampas, vairuotojas privalo užlipti ant jo.
 
Daug trūkumų ekspertai rado priekinėje puspriekabės sienelėje.
 
Važiavimo savybės optimalios. Pakrovus pastebėtas važiuoklės išlinkimas.
 
Didelė išliekamoji vertė, tad iki pergalės šiai puspriekabei trūko nedaug.
 
Gali pasirodyti keista, kad testo ekspertai, lyg žinodami, jog šios firmos puspriekabės gaminamos ir Panevėžyje, jas mažiausiai komentavo. Transporto priemonės su mėlynuoju drambliuku gerai žinomos mūsų šalies krovinių vežėjams.
 
Puspriekabių gamintojai, suprantama, ne visiškai sutinka su kai kuriomis ekspertų išvadomis ir po testo rezultatų jaučiasi tarsi nuriję karčią piliulę. Tačiau visi vieningai pripažįsta, jog tobulumui ribų nėra, kai kurie ekspertų nurodyti trūkumai jau taisomi arba bus ištaisyti artimiausiu metu, nors kai kurioms smulkmenoms vertinimo komisija, pasak puspriekabių gamintojų, galbūt suteikė perdaug reikšmės.
 
Parengė Tomas LABŽENTIS
www.komtrans.lt