Degalai automobiliui - iš keptuvės!

Tai, kad aliejų galima naudoti kaip degalus automobiliams, seniai ne naujiena. Tačiau kad automobiliai važiavimui panaudotu aliejumi perdirbami ir Lietuvoje, prisipažinsiu, išgirdau pirmą sykį. Apsilankyti įmonėje, siūlančioje į variklius pilti panaudotą aliejų, buvo itin smalsu.

Užsienyje populiaru
Aliejus – ne tik maistinė medžiaga. Panaudotas jis tampa atlieka, kurios nevalia išpilti į kriauklę ar kanalizaciją: remiantis mūsų šalyje galiojančiais aktais, jį būtina atiduoti utilizuotojams. Tuo tarpu maistui gaminti nebetinkamą aliejų galima panaudoti dar sykį – išvalytas nuo priemaišų jis puikiai tinka automobilių varikliams.
 
Vienas iš augalinio aliejaus panaudojimo pradininkų buvo dyzelinio variklio „tėvas“ Rudolfas Dyzelis, kūręs ir aliejumi varomus variklius bei teigęs, kad ilgainiui ši žaliava taps tokia pat populiari kaip naftos produktai.
 
Kai kuriose užsienio šalyse aliejus automobilių varikliuose jau plačiai naudojamas. Štai Austrijos mieste Grace nuo praėjusio šimtmečio pabaigos naudotu aliejumi važinėja visi miesto autobusai. Juo čia važiuoja ir dalis komunalinį ūkį aptarnaujančių sunkvežimių bei miesto taksi. Aliejus surenkamas ne tik iš kavinių bei restoranų, bet ir iš namų ūkių: tam namų kiemuose bei greta viešojo maitinimo įstaigų pristatyta specialių konteinerių. Reikalingą žaliavą Graco miesto transportininkai atsiveža ir iš kaimyninių šalių – Italijos, Slovakijos.
 
Nors gamintojai paprastai nesuteikia garantijos grynu biodyzelinu važinėjančių transporto priemonių varikliams, austrai išsprendė ir šią problemą: su „Mercedes-Benz“ gamykla, iš kurios nuperkamas didelis autobusų kiekis, pavyko sutarti ir dėl garantijos. Beje, Austrijoje aliejumi važinėjantiems automobiliams taikomos įvairios mokesčių lengvatos, o iniciatyvą naudoti alternatyvius degalus remia miesto politikai. Aliejus automobilių bakuose ne tik padarė šį Austrijos miestą švaresnį, bet ir išgarsino pasaulyje: pažiūrėti automobilių, važiuojančių panaudotais riebalais, atvažiuoja svečių iš viso pasaulio.
 
Lietuvoje iniciatyva rinkti aliejų ir perdirbus naudoti automobilių varikliuose kilo prieš trejetą metų. Siekiant naudoti dyzeliniame variklyje aliejų, galima perdirbti bet kurią techniką – tiek lengvuosius automobilius, tiek sunkvežimius, laivus ar traukinius. Pastaruoju metu itin populiarūs tampa ir aliejumi varomi elektros generatoriai.
Deja pilti į įprasto automobilio degalų baką gryną aliejų nepatartina – reikia sumontuoti papildomą įrangą. Lietuvoje siūloma vokiška ATG konvertavimo įranga, kurią sudaro papildomas kuro bakas, šilumokaitis, kuro siurblys, elektromagnetinis perjungėjas bei valdymo blokas.
 
Patirtis parodė, jog aliejus vis dėlto geriausiai tinka važiuoti ilgesnius atstumus. Priežastis paprasta: iš pradžių variklis užvedamas naudojant dyzeliną, ir tik nuvažiavus keletą kilometrų bei varikliui įšilus iki reikiamos temperatūros, jis perjungiamas į augalinį aliejų.
 
Pakaitinimo elementas, integruotas į automobilio aušinimo sistemą, drauge su papildomu pakaitinimo elementu sušildo aliejų iki reikiamos temperatūros. Sušildyti degalai palengvina įpurškimo siurblio darbą, juos geriau išpurškia purkštukai, todėl aliejus įsiplieskia ir dega daug efektyviau. Tai leidžia sumažinti kuro sąnaudas ir variklio susidėvėjimą. Naudodamas karštą aliejų, variklis dirba tyliau, išmetami dūmai nebūna balti ir nesijaučia vadinamojo „keptų bulvyčių“ kvapo.
 
Vis dėlto aliejumi varomo automobilio savininkas privalo kruopščiau sekti variklio tepimui naudojamos alyvos konsistenciją: jei ji dėl į karterį prasiskverbiančių aliejaus priemaišų tampa klampi, ją būtina laiku pakeisti – antraip variklis gali išeiti iš rikiuotės.
 
Variklių kurui tinka bet koks aliejus, tačiau dažniausiai naudojamas rapsų, sojos, saulėgrąžų, alyvuogių. Beje, aliejaus energetinė vertė yra labai panaši į dyzelino: pastarojo kaloringumas 932 kcal 100 g, o aliejaus – nuo 860 iki 920. Kaloringiausiu laikomas rapsų aliejus. Automobilių variklius galima naudoti ir šviežią aliejų, tačiau jis privalo būti filtruotas – be vandens bei kitų priemaišų. Nebūtina į dyzelinio automobilio baką pilti vien tik aliejų – galima ir tik tam tikrą dalį.
 
Važinėti pigiau
Kol aliejumi važiuojančių automobilių mūsų šalyje nedaug, žaliavos pakanka. Aliejų perdirbančios įmonės darbuotojai turi sudarę sutartis su šalies restoranais bei kavinėmis, iš kurių reguliariai išsiveža naudotą aliejų. Perdirbimo bazėje jis išvalomas ir teikiamas vartotojams. Tokie degalai vartotojams kainuoja maždaug litu pigiau nei dyzelinas, tad eksploatacija pigesnė maždaug 30 proc. Konvertavimo įranga atsiperka, priklausomai nuo nuvažiuojamo atstumo ir dyzelino kainos, per pusę ar vienerius metus.
 
Kaip pasakojo transporto įmonės, eksploatuojančios du grynu aliejumi važinėjančius vilkikus, ekonomija ypač akivaizdi nuolat kylant dyzelino kainai. Perdirbtas aliejus mums kainuoja dvigubai pigiau. Tačiau netgi 70 ct už litrą mažesnė kaina padeda taupyti.
 
Papildomame vilkiko bake telpa maždaug 700 litrų aliejaus – tiek pakanka nuvažiuoti iki Vokietijos ir grįžti atgal. Šios šalies degalinėse visada rasi tiek naujo, tiek panaudoto aliejaus, tik jis ten gerokai brangesnis nei Lietuvoje. Deja, yra ir viena problema: žiemą tenka naudoti įprastą dyzeliną – aliejus esant žemai temperatūrai tampa klampus. Užtat jis mažiau agresyvus nei biodyzelinas, tad prieš pradedant jį vartoti, papildomai keisti automobilių guminių detalių nereikia. Kita problema – dažniau užsikemša kuro filtrai, tačiau kauniečiai jau turi sprendimą, kaip ištaisyti ir šį trūkumą.
 
 
Beje, aliejaus išeiga maždaug tokia pati, kaip ir dyzelino. Kai kuriais atvejais jo netgi sunaudojama mažiau: nedideli krovininiai automobiliai „Mercedes-Benz 814“ bei „Volkswagen LT35“, išvežiojantys panaudotą aliejų klientams, 100 km „suvalgo“ 1–2 litrais mažiau degalų nei važiuodami dyzelinu.
 
Perdirbimo ceche išvalytą aliejų galima pristatyti į bet kurią Lietuvos vietą. Jei klientas pageidauja, į įvairias talpas išpilstytą aliejų jis gali pasiimti pats. Kol kas šalyje važinėjantiems automobiliams užtenka ir Lietuvoje surenkamo aliejaus, tačiau prireikus jo būtų galima atsigabenti ir iš užsienio.
 
Lina JAKUBAUKIENĖ
www.ebus.lt