Muziejų, parodų ir įžymių vietų lankymas

Nemaža išlaidų dalis kelionėse tenka ekskursijoms ir muziejams. Tačiau ne visi žinome, jog pamatyti vietos įžymybes galima ir už gerokai mažesnę kainą.

Jei ketinate atostogauti kurioje nors iš egzotiškų šalių, turėtumėte žinoti, kad neverta užsakinėti ekskursijų viešbutyje, geriau specialiose turizmo agentūrose (punktuose, parduotuvėlėse, jas galima rasti ant kiekvieno gatvės kampo). Jums čia pasiūlys tokias pačias ekskursijas ir paslaugas, bet du ar tris kartus pigiau. Ir svarbiausia taisyklė – nebijokite derėtis.
 
Tokia priemonė dažniausiai nepadės Europoje, užtat čia yra daugybė kitokių būdų sutaupyti. Europiečiai taiko kartais netgi labai dideles nuolaidas moksleiviams, studentams, senjorams, žurnalistams, kelių asmenų grupėms. Tačiau dar prieš kelionę būtina pasitikrinti ar nepasibaigęs turimo pažymėjimo galiojimo laikas. Reikėtų dar žinoti, kad daugelyje šalių į dokumentus be nurodytų jų galiojimo terminų paprasčiausiai nekreipiama dėmesio.
 
Kitas būdas sumažinti išlaidas muziejuose yra įsigyti Muziejų kortelę. Pavyzdžiui, Amsterdame, įėjimas į muziejus ir parodas kainuoja apie 10-15 eurų. Jei atvykę trumpesniam laikui juos norėsite aplankyti tris ar penkis per savaitę, mokėsite 30-75 eurus. Daugoka? O nusipirkęs “Muziejų kortelę” už 35 eurus galėsite lankytis virš 400 Olandijos muziejų ir parodų salių ištisus metus, žinoma, jei tiek laiko čia buvosite.
Kitose šalyse taip pat būna vienos dienos kortelių (kaina apie 15 eurų, dviejų – 30, keturių – 45, visos savitės ir pan.). Taigi svečių šalių įžymybes galima pamatyti ir už kuklesnes pinigų sumas, tereikia prieš atveriant piniginę pasiskaityti, kas rašoma prie kasų esančioje informacijoje.
 
Joje dažniausiai būna ir nurodymai dėl galimybės fotografuoti muziejaus ar parodos salėse. Šis mūsų hobis kartais gali pridaryti netikėtų rūpesčių. Vienuose muziejuose leidžiama fotografuoti laisvai, tačiau juose apšvietimas dažniausiai prastas. Kituose leidžiama, tačiau su sąlyga – nenaudoti blykstės. Išdavikiškas jos blykčiojimas gana greit patraukia apsaugos dėmesį, tad galimybė atsidurti gatvėje be kompensacijos už prarastą bilietą – labai reali.
 
Daug ką tai piktina, tačiau nėra to blogo, kad neišeitų įgera. Mėgėjiškų fotoaparatų blykstės pajėgia apšviesti tik priekinį planą, tad antrasis tampa beviltiškai juodas. Kadangi trikojį tampytis menkas džiaugsmas, tad geriausa išeitis – monopodas (vienakojis, jį beveik visada galima prie ko nors priglausti) ar bent geros kokybės fotoaparatas, leidžiantis be didesnių kokybės nuostolių gerokai padidinti ISO (jautrumo) reikšmę. Neblogai kelionėse gelbsti ir foto prekių parduotuvėse parduodamos specialios lengvos nedidelės pagalvėlės, prisitaikančios prie bet kokių net ir nelygių paviršių ir gana neblogai stabilizuojančios kamerą. Daugelis aplinkinių, fotografuodami tuos pačius siužetus savo mobiliaisiais telefonais ar "muilinėmis" viena ranka, į jus žiūrės su nuostaba ir gal net pašaipa. Tačiau ji greitai išnyks, kai pamatys savo nuotraukas bent kiek padidintas. Taigi, jei nuotraukos jums reikalingos internete paliudyti "ir aš 
ten buvau", drąsiai galite fotografuoti bet kur ir bet ką viena ranka. Jei vis dėlto norite bent šiokios tokios kokybės, ieškokite atramos, nes patys įdomiausi objektai pagal kiaulystės dėsnį dažniausiai bus nukišti ten, kur trūksta šviesos. Blykstė jus gelbės nebent tada, kai objektas į gylį bus ištįsęs per 1-1,5 m. 
 







  Taip net ir kuklesniu aparatu kartais įmanoma pasiekti visai neblogų rezultatų, jei kaip atramą pavyktų panaudoti įvairiausias parankines priemones. Jei leidžia sąlygos galima pačiam fotografui atsiremti įsieną ar prie jos priglausti fotoaparatą, panaudoti kėdžių ar suolų atramas, padėti aparatą ant mūro atbrailos, lango nišos, laiptų turėklų ir pan. Kartais taip ekspozicijos laiką pavyksta ištęsti iki kelių sekundžių, tik ir joms, deja, dažnokai “nėra kada”: daugelio mūsų kelionių maršrutai ir tvarkaraščiai sudaryti taip, jog lekiam nuo vieno objekto prie kito ir vis su viltimi, jog grįžę namolio iš nuotraukų pagaliau sužinosime, ką matėme kelionėje.

Ir dar viena detalė: reikia būti morališkai pasirengusiems kai kuriuose muziejuose pirkti ne tik lankytojo, bet ir fotografo bilietą. Kaip rodo patirtis, ginčai su salės darbuotojais dažniausiai būna bergždi, apsaugos tarnyba reikalus išsprendžia greitai ir ryžtingai. Taigi prieš peržengiant muziejaus slenkstį, šiuos dalykus būtina išsiaiškinti ir susitaikyti su reikalavimais, kurie vis dėlto retai kada būna pernelyg griežti.
 
www.komtrans.lt