Miesto vaikas – “Maxity”

Prieš gerą pusmetį pasklidusi žinia, kad “Renault” sukūrė naują sunkvežimį, pretenduojantį į naujos klasės pradininkus, gerokai nustebino: ką dar galima sukurti naujo, ko šis koncernas arba daugybė jo konkurentų nebūtų turėję? Iš nuotraukų, kuriose “Maxity” – tokį vardą gavo naujasis sunkvežimis – nufotografuotas atokiau nuo pažįstamų objektų, buvo sunku spręsti, kokio jis dydžio ir kam skirtas. Techniniai duomenys rodė, kad tai turėtų būti tipiškas miesto sunkvežimis išvežioti nedidelėms krovinių partijoms.

Ir štai “Maxity” Vilniuje. “Sėsk ir važiuok, komentarai – kai grįši”, – trumpas palinkėjimas prieš kelionę. Tačiau prieš sėdant knieti išsiaiškinti, kuo važiuoji, ko vardan prancūzai kūrė šį iš pirmo žvilgsnio keistą sutvėrimą. Ir kodėl keistą? Ir kas jame yra tokio, kad pirmasis įspūdis – keistas?
 
Ko gero, kabinos aukščio ir pločio proporcijos: “Maxity” neįprastai žemas, bemaž žmogaus ūgio, o į plotį – kaip dauguma jo kolegų. Didelis priekinis stiklas ir puslankiu išriesta kapoto linija bei galingi vertikalūs žibinų blokai, užimantys vos ne pusę kabinos aukščio, dar labiau jį vizualiai pažemina.
 
Tikrąją sunkvežimio prigimtį išduoda nebent masyvokas priekinis buferis, sudvejinti galiniai varomieji ratai ir tipiški šioms transporto priemonėms antstatai – bortinė platforma, savivartis, tentinis arba izoterminis kėbulas. Susipažinimui UAB “Skuba” pasiūlė ir “pliką” važiuoklę (tokių, matyt, bus pardavinėjama daugiausia), tačiau ja nesusigundžiau: neapkrautos jos it pašėlusios šokinėja ant kiekvieno akmenėlio ir gali sugadinti įspūdį net apie labai vykusį modelį.
 
Vos įsėdus į kabiną, dingteli mintis – kažkas pažįstama: neapčiuopiama, nenusakoma, tačiau kažkur matyta. Ir ne prancūziška, nes bekapotines mažųjų sunkvežimių bei furgonų konstrukcijas su aukštėliau įrengta vidurine keleivio vieta virš variklio dabar gamina, ko gero, tik japonai. Apie tekančios šalies dizaino tradicijas liudija ir kabinos ergonomika: stambesniam vairuotojui nebus erdvu prie vairo, o du europietiško sudėjimo keleiviai galės važiuoti nebent iki artimiausios parduotuvės ar sandėlio kroviniui iškrauti.
 
Tačiau būtent tam šis sunkvežimis ir skirtas! Jeigu balsu perskaitysime tai, kas parašyta ant jo durelių -  iššifruosime pavadinimą: maks sity, t. y. sunkvežimis, maksimaliai pritaikytas     miestui. Atsižvelgdami į tai ir pasižiūrėkime iš arčiau į tą kol kas keistą ir akiai neįprastą sutvėrimą, kurį vyrai nulydi akimis net atsigręždami.
 
Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad jo bendroji masė – viso labo 2,8 - 3,2 - 3,5 ir 4,5 tonos, tad keliamoji galia atitinkamai nuo 1,14 iki 2,75 t. Ratų bazės trys – 2500, 2900 ir 3400 mm. Trys ir varikliai: 110 AG ir 250 Nm esant 1600 aps/min, 130 AG ir 270 Nm esant 1800 aps/min bei 150 AG ir 350 Nm esant 1600 aps/min. Visi common rail sistemos, visi keturių cilindrų 16 vožtuvų ir atitinkantys Euro 4 normas be “AdBlue” skysčio.
 
O štai pavarų dėžės – tik dvi ir abi mechaninės: viena penkių pavarų, kita – šešių, nors miesto sunkvežimiui prašyte prašosi automatinė, jos, deja, nėra net pagal užsakymą. Pirmajai pažinčiai bendrovė “Skuba” gavo keturis 3,5 ir 4,5 t bendrosios masės vienas nuo kito nelabai besiskiriančius “Maxity” variantus: visi – bazinės komplektacijos, visi su 130 AG varikliais, tik vieni modeliai su penkių laipsnių pavarų dėže, kiti – šešių.
 
Besigrožėdamas šiuo mažyliu bandai nustatyti, ko siekė koncerno konstruktoriai, kurdami tokį sunkvežimį, ir jo vietą tiek “Renault” gamybinėje programoje, tiek tarp konkurentų modelių. Juk “Renault” turi net tris visai neblogus komercinius automobiliukus (“Traffic”, “Master” bei “Mascot”), pagal keliamąją galią artimus “Maxity”. Ar pastarasis modelis netaps konkurentu artimiausiems savo giminaičiams? Pagaliau kas jam bus konkurentai kitų gamintojų gamybinėse programose?
 
Atsakymus randi gatvėje. “Maxsity” – tipiškas miesto gyventojas ir tipiškas sunkvežimis: tvirtas lonžeroninis rėmas, galiniai varantieji sudvigubinti ratai, bekapotė konstrukcija užtikrina ne tik kur kas didesnį manevringumą, negu jau minėtų furgonų, bet ir leidžia ant važiuoklės montuoti kur kas daugiau ir įvairesnių įrengimų.
Dar vienas tokios konstrukcijos ir šio modelio pranašumas – naudingiausias klasėje krovumo ir bendrosios masės santykis, tad ant palyginti lengvos ir tvirtos važiuoklės galima montuoti sunkesnius įrengimus. Kaip tvirtino gamintojų atstovai, “Maxity” ne dubliuoja, o papildo “Renault” lengvųjų sunkvežimių šeimyną nauju modeliu, kokio iki šiol koncernas neturėjo.
 
Pagal krovumą jis užpildo nišą tarp “Master” bei “Mascot”, tad vartotojai, atsižvelgdami į konkrečius transportavimo darbų poreikius, dabar turės kur kas platesnes pasirinkimo galimybes. Pagal konstrukciją ir daugelį kitų parametrų jo artimiausias konkurentas bus mažesnysis “Mitsubichi Canter” variantas, tačiau, ko gero, ne mažesnę konkurenciją sudarys ir daugybė kitų gamintojų pusiau kapotinių modelių, ypač iki vartotojai suvoks, kas yra kas ir kas ką gali.
 
Ir pagaliau metas į gatvę... Dar neįšilęs trijų litrų variklis iš pradžių lyg ir per garsiai suurzgia pašonėje, tačiau po kelių minučių jo tarsi nebelieka, prisimeni jį tik spidometro rodyklei perkopus atžymą 80. Greičiui dar labiau didėjant, didėja ir triukšmo, tačiau prie variklio keliamo prisideda ir aerodinaminis, tad važiavimas didesniais greičiais – ne “Maxity” stichija.
 
Nelabai jam padeda ir šešialaipsnė pavarų dėžė: kadangi maksimalus sukimo momentas pasiekiamas gana siaurame apsukų diapazone (gamintojai 110 ir 150 AG varikliams nurodo tik 1600 aps/min, o 130 AG – 1800), tad pavarų perjungimo svirtimi makaluoti reikia gana dažnai.
 
O štai su penkialaipsne tas pats variklis atrodo kur kas elastiškesnis. Užtat važiavimas ir manevravimas mieste džiugina sielą: automobilis gana dinamiškas ir netampa kliūtimi sankryžose, puikus matomumas ir galimybė apsisukti vos ne vietoje smarkiai palengvins gyvenimą tiems, kam reikia dažniau brautis į ankštus, mašinų prigrūstus senamiesčius.
 
Beje, variklio kilmė atskleidė ir viso automobilio genealogiją: paaiškėjo, kad juos šiam sunkvežimiui gamina “Nissan”, o viso automobilio “protėvis” – šios kompanijos modelis “Cabstar”, nuo 1999 metų iki šiol tebegaminamas Ispanijoje.
 
Ten jis, nepaisant dviejų modernizacijų (paskutinioji 2004 m) atrodantis gana primityviai, yra populiarus, matyt, dėl kainos ir patikimumo. Pamatę skeptišką parodos Hanoveryje (IAA) lankytojų reakciją, “Renault”, turinti bemaž pusę “Nissan” kompanijos akcijų, nesiryžo tokio modelio platinti visoje Europoje: vadovaujantis ta pačia idėja, sunkvežimis buvo sukurtas iš naujo ir tapo “Maxity”. Jo kaina Europoje prasidės nuo maždaug 20 tūkst. eurų, ir dabar tai bus automobilis, esu tikras, nedarysiantis gėdos jo šeimininkui.
 
Ir pabaigai – mažulytis šaukštelis deguto, nes bandomasis važiavimas be jo - tarsi sriuba be druskos: nepatikėjau savo akimis nė vienoje iš kabinų neradęs elementaraus kabliuko striukei pakabinti. Gerai, kad važinėjau vienas, dar geriau – kad nelijo, tad ją buvo galima numesti ant keleivių sėdynių. O jei šlapia, o jei keleivių dviguboje kabinoje (DoKA) – šeši?
 
Kęstutis Bruzgelevičius
www.komtrans.lt