Jaunėlis ATEGO

Viena iš labiausiai vykusių „Mercedes-Benz“ vidutinės keliamosios galios sunkvežimių serijų - LK - pelnė koncernui daugelio vežėjų ir vairuotojų simpatijas. Šie 6,5-15 t bendrosios masės sunkvežimiai garsėjo ištverme, puikiais ir itin ekonomiškais varikliais bei patikimumu. Garsėjo tiek, kad kai kurios netgi turtingosios Vokietijos transporto įmonės, užsiimančios distribuciniais vežimais, komplektuodavo savo parkus vien pavažinėtais LK serijos sunkvežimiais.

Amžiaus pabaigoje po 13 gamybos metų modernizuotos serijos raidinis pavadinimas pakeistas nauju, kompiuterio sukurtu vardu „Atego“. Iš idėjos naujoji serija turėjo perimti senosios visas geriausias savybes ir praturtėti naujomis. Naujųjų „Actros“, „Axor“ bei „Atego“ reklamai buvo išleista krūvos pinigų, tačiau techninis „Actros“ neišbaigtumas bei pernelyg šaltas ir racionalus šių modelių interjeras atgrasė daug potencialių pirkėjų. Koncerno vadovai jau po keleto eksploatacijos metų pamatė - būtina imtis skubių priemonių.
 
Pirmiausia 2003 m. buvo iš naujo sukurtas flagmanas „Actros“. Vėliau tokio paties likimo susilaukė „Axor“. Po apsilankymo naujų didžiųjų koncerno mašinų kabinose įlipus į „Atego“ telikdavo stebėtis, kaip dizaineriams kažkada pavyko sukurti tokį nejaukų, beveidį interjerą, ko gero, paveldėtą dar iš „Vario“. Buvo aišku - senojo „Atego“ dienos suskaičiuotos…
 
Ir iš tikrųjų, 1996 metų parodoje IAA Hanoveryje prožektorių šviesoje maudėsi naujutėlis „Atego“. Kaži ar tuo metu jau buvo prasidėjusi serijinė jo gamyba, nes parodos stende pastebėjęs, kad aptikau prastai pritvirtintą priekinio statramsčio plastmasinę apdailos detalę, koncerno atstovas pripuolęs ėmė aiškinti, jog gamyboje bus viskas sutvarkyta, niekas neklibės, nebarškės...
 
Labai norėjosi tuo patikėti, nes renovuotojo „Atego“ interjeras buvo šaunus: grakštus lanko formos priekinis panelis džiugino akis, o ergonomiška salono konstrukcija - kūną: viskas po ranka, patogu, lengvai pasiekiama. „Actros“ serijoje rastus sprendimus dizaineriai perkėlė į „Atego“ ir jie čia labai lengvai prigijo. Žinoma, jautėsi, kad „vyresniojo brolio“ kabina ir platesnė, ir aukštesnė, tad dviem žmonėms rengiantis nakvynei kur kas patogesnė, ypač jei dar lygios grindys.
 
Tačiau šių mašinų - skirtinga paskirtis, taigi ir komforto galimybės skirtingos. Vis dėlto „Atego“ vairuotojas ir keleivis kabinoje miegoti galės ne ką prasčiau, negu kolegos iš didžiųjų vilkikų, kuriuose gultų plotis nuo 600 iki 800 mm. čia apatinis 685, viršutinis - 700 mm, taigi saldžių sapnų…
 
Tačiau gultai šiuose sunkvežimiuose - retenybė. Kaip tvirtino „Mercedes-Benz“ atstovybės Lietuvoje darbuotojai, tik vienas kitas vežėjas, turintis komercinių interesų užsienyje, užsisako sunkvežimius su jais, o dauguma perka su dieninėmis kabinomis. Juk atstumai mūsų šalyje nėra tokie, kad vairuotojas nespėtų grįžti namolio nakvynei.
 
Naujasis „Atego“ dėl įvairiausių priežasčių mūsų padangėje kol kas retas svečias. Tad kai „Silberauto“ atstovai paskambino ir pranešė, jog turi „gyvą“ ir įdomios komplektacijos modelį, su kuriuo galima susipažinti iš arčiau, raginti nereikėjo.
 
Dizaino požiūriu naujojo „Atego“ išorė pasikeitė nedaug. Kadangi jo kabina gerokai mažesnė už „Actros“, tad ir liko jis tarsi pritūpusi prie žemės šuoliui pasirengusi lūšis. Grėsmingą išvaizdą sušvelnina nauji šiuolaikinės mados įkypi žibintai ir nauja falšradiatoriaus apdaila, formuojanti daugeliui vokiškų automobilių būdingą „šypsenėlę“. Bet visa tai - dizainerio rankų darbas.
 
Inžineriniu požiūriu „Atego“ veido naujovės dvi: pirmoji - šalia žibintų atsirado spoileriai, nukreipiantys oro srautą šalin nuo veidrodžių ir durų rankenų, tad jie ir per darganą liks sausi bei švarūs.
 
Antroji - nauji ne tiek patys veidrodžiai, kiek visa jų sistema. Daugelyje Europos šalių, kur gatvėse zuja tūkstančiai dviratininkų, „mirtinoji apžvalgos zona“ iš tikrųjų tampa mirtinai pavojinga, ypač sukant į dešinę. Permainų esmė: atsirado po vieną papildomą veidrodį tiek kairėje, tiek dešinėje kabinos pusėje, o kitų parinkta optimalesnė išlinkimo kreivė.
Dabar naująją „Atego“ veidrodžių sistemą sudaro pagrindiniai ir padidinto matomumo kampo veidrodžiai abiejose pusėse bei vadinamasis „kerb“ (angl. šaligatvio kraštas, bordiūras, šalikelė) veidrodis dešinėje. „Mirtinosios zonos“ praktiškai nelieka, o ši sistema atitinka ES direktyvos, įsigaliojusios 2007 metais, reikalavimus.
 
„Atego“ vidus pasikeitė neatpažįstamai: dabar salono jaukumu bei funkcionalumu jis jau gali varžytis su kitais didžiojo septyneto dizainerių darbais. Užtat prisiminę, kaip atrodė įvairių markių ankstesnių serijų mašinos, galim tik pasidžiaugti: sunkvežimių dizainas pažengė taip toli, kad šiandien vargu ar atsirastų norinčių komplektuoti parką vien iš pavažinėtų sunkvežimių.
 
Kadangi LK serijos modelių įvairovę atsijojo ir nušlifavo ilgametė patirtis, „Mercedes-Benz“ inžinieriai nepuolė išradinėti dviračio: pasiūlė „tik“ 28 skirtingos bendrosios masės (6,5-15 t) modifikacijas, turinčias bazę nuo 3020 iki 6260 mm.
 
Varikliai, be abejo, „Common Rail“ sistemos vienaeiliai keturių bei šešių cilindrų nuo 122 iki 278 AG, maksimalus sukimo momentas - nuo 470 iki 1100 Nm tame pačiame 1200-1600 aps./min. diapazone.
 
Iš šešeto šiai serijai siūlomų variklių penkių techniniai parametrai beveik identiški iš anksčiau žinomiems 4,25 ir 6,37 l motorams. Naujovė - 4,80 l keturcilindris 218 AG ir 810 Nm esant 1400-1600 aps./min. variklis, skirtas itin sparčiai populiarėjančiam 12 t sunkvežimių segmentui. Nuo šiek tiek mažesnį (vos 13 AG) galingumą, tačiau tokį patį 810 Nm sukimą sukuriančio šešių cilindrų „broliuko“ jis skiriasi 100 kg mažesniu svoriu, vadinasi, ir didesne keliamąja galia bei mažesnėmis kuro sąnaudomis. Kaip ir ankstesniajame „Atego“, variklius reikia aptarnauti kas 60 tūkst. kilometrų.
 
O štai pavarų dėžių „ūkyje“ permainos ryškesnės: atsisakyta anksčiau standartine buvusios penkialaipsnės dėžės. Dabar su lengvesniais modeliais naudojamos koncerno inžinierių sukurtos rankinės šešialaipsnės G56, G60 ir G85, o su sunkesniais - nauja devynių laipsnių G131. Ir, žinoma, garsusis „Telligent“ pusautomatis, pradėjęs karjerą dar pirmosios kartos „Actros“ modeliuose. Gerokai modernizuotas bei pritaikytas lengvesnio svorio sunkvežimiams, jis dabar komplektuojamas su tempomatu: šis derinys ne tik palengvina vairuotojo darbą, bet ir sutaupo keletą procentų kuro.
 
Automobilio „stuburas“ - tradicinis lonžeroninis rėmas. Tiltai su juo jungiami mažalakštėmis pusiau elipsinėmis lingėmis, o galinio tilto pakaba gali būti su pneumobalionais, užtikrinančiais nepriklausomai nuo apkrovimo tiek pastovų kėbulo aukštį virš važiuojamosios kelio dalies, tiek jo lygio reguliavimą, prisitaikant prie rampos aukščio.
 
Po modernizacijos atjaunėjęs ir „Actros“ bei „Axor“ šeimynos dizaino bruožais praturtėjęs naujasis „Atego“, galima tikėtis, taps toks pat populiarus, kaip ir vyresnieji jo „broliai“.
 
Kęstutis BRUZGELEVIČIUS
www.komtrans.lt