KMI slenkstis: kaip perlipti?

Kiekviena profesija žmogaus veide, išvaizdoje, elgesyje, psichologijoje neišvengiamai palieka neišdildomų žymių, padedančių gana lengvai nustatyti jo jeigu ne profesiją, tai bent veiklos rūšį. Tolimųjų reisų vairuotojai – ne išimtis. Vienas iš ryškiausių požymių, leidžiančių beveik neapsirinkant atpažinti žmoguje šios profesijos atstovą yra... pilvas. O tiksliau pasakius – nutukimas. Apie jį ir kalbėsime, nes jau svarstoma galimybė nutukimą pripažinti liga, nesuderinama su šia profesija.

Alkanas sotaus neužjaučia
Dar visai neseniai apie nutukimą dažniausiai buvo šnekama kaip apie estetinę problemą, tačiau prieš dešimtmetį daryti tyrimai atskleidė, jog kai kuriose turtingose Vakarų Europos šalyse nutukusiais laikomi 20-25 proc., o JAV – net per 33,8 proc. gyventojų. 
 
Iš pradžių buvo manyta, jog tai pernelyg gero, pernelyg sotaus gyvenimo pasekmė, tad dėl jos kalti patys storuliai, nepajėgiantys sutramdyti savo apetito. Bet netrukus paaiškėjo, kad nutukimas tampa pandemija, kurios išvengė tik pačios skurdžiausios Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos šalys, niekaip neišbrendančios iš kito kraštutinumo – maisto nuolatinio nepritekliaus. 
 
Sergančiais nutukimu? Deja, tai tiesa: šiuolaikinė medicina nutukimą vadina „organizmo būsena arba liga, kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui“. Nieko nuostabaus, jog ir Lietuvoje, kuri beveik neatsiliko (17 proc.) nuo antsvorio rungtyje „pirmaujančių“ šalių, buvo įkurtas Nacionalinis kovos su nutukimu komitetas. Kiek vėliau Kaune atidarytas ir pirmasis šalyje nutukimo gydymo kabinetas, kuriame antsvorio turintiems pacientams sudaromos individualios svorio mažinimo programos.
 
Nutukimo formulei – beveik 150 metų
Iš karto gali kilti keli klausimai: antsvoris ir nutukimas yra sinonimai ar tai vis dėlto skirtingi reiškiniai ir kas yra tas pavadinime minimas KMI, kurį kažkam kažkodėl reikės perlipti. Kadangi atsakymai į abu klausimus priklauso nuo KMI, tad nuo jo ir reikėtų pradėti.
 
KMI – kūno masės indeksas – yra formulė*, kurią dar 1869 m išvedė belgų matematikas ir vienas iš mokslinės statistikos pradininkų Adolfas Ketele (Adolphe Quetelet)  ir medicinos reikmėms patvirtino Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Formulė išvesta apibendrinus statistinius žmogaus ūgio bei svorio duomenis ir medicinoje  naudojama kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti ar žmogaus kūno masė yra normali. Paprasčiau šnekant, ar jūsų svoris yra tinkamas jūsų ūgiui. 
 
KMI reikšmės: 16.00 – 16.99 – vidutinis svorio trūkumas; 17.00 – 18.49 – mažas svorio trūkumas; 18.50 – 24.99 – normalus svoris; ≥ 25.00 – antsvoris; 25.00 – 29.99 – polinkis į nutukimą; ≥ 30.00 – nutukimas; 30.00 – 34.99 – pirmos klasės nutukimas; 35.00 – 39.99 – antros klasės nutukimas; ≥40.00 – trečios klasės nutukimas.
 
Taigi optimalus svorio indeksas yra nuo 18,5 iki 25. Jei jis mažesnis – žmogus per liesas, jei didesnis – turima antsvorio, bet tai dar nėra problema, jei per 30 – nutukimas, kuris jau laikomas liga.
 
Nesuderinama su vairuotojo profesija?
O kuo čia dėti vairuotojai? – nustebs kai kas. – Pagaliau anokia čia problema: yra daugybė įvairiausių dietų,  tereikia laikytis instrukcijų, vartoti nurodytus produktus ir kilogramai ištirps. Tokį mąstymą skatina daugybė žurnalų ir knygų apie madingas dietas, televizijos reklamos. Ir niekas nepagalvoja, kodėl ir iš kur jų, tų dietų,  tiek daug ir vos ne kasdien atsiranda naujų.
 
Atsakymas būtų labai paprastas – tai biznis, kuriame sukasi milžiniški pinigai. Jie gražiai padeda jame dalyvaujantiems, tačiau tikrai nepadės vairuotojui, dienų dienas sėdinčiam prie vairo, valgančiam kada proga pasitaikė ir ką tuo metu turi iš maisto atsargų. Ir miegančiam kartais iki nugulėtų šonų, o kartais bluosto nesudedančiam ištisomis paromis, nors visokie įstatymai tai kategoriškai draudžia, o policija negailestingai baudžia.
 
Bet jie nedraudžia ištisomis paromis ar netgi savaitėmis budriai „saugoti“ kai kurių valstybių sienas, „budėti“ uostų ar logistikos terminalų prieigose, o tai paskui atsiliepia ir skubėjimu keliuose, ir begaliniu nuovargiu, neretai pasibaigiančiu įvairaus baisumo avarijomis. Kaip parodė kitų tyrimų duomenys, dėl apie 13 proc. avarijų su eismo dalyvių mirtimi buvo kaltos vairuotojų fizinė ir psichinė būklė. Jei dar prisiminsime, kiek avarijų yra nurašoma išganingai formulei „Vairuotojas nepasirinko saugaus greičio“, tie procentai dar išaugtų dvigubai ar net trigubai.
 
Visa tai, manyčiau, puikiai žino ir patys vairuotojai, ir eismo organizatoriai. O štai naujiena, kurios kai kas gal būt ir nežino: įvairiose tarptautinėse organizacijose aktyviai svarstomas naujas profesionalių vairuotojų sveikatos tikrinimo reglamentas. Dabartinėje stadijoje renkami statistiniai duomenys apie tai, kokios ligos ar negalavimai gali kenkti profesionalių vairuotojo sveikatai ir kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Nėra abejonės, jog anksčiau ar vėliau reikalavimai sveikatai bus gerokai sugriežtinti, tačiau vienas iš jų, ko gero, šokiruos daugelį ir vairuotojų, ir vežėjų: svarstoma galimybė nutukimą pripažinti liga, nesuderinama su tolimųjų reisų vairuotojo profesija.
 
Kol kas sunku pasakyti, ar politikai, katastrofiškai trūkstant vairuotojų, ryšis tokiam žingsniui, tačiau eismo įvykių statistika ir medicininiai tyrimai atkakliai tvirtina: nutukimu (liga, beje, oficialiai įtraukta į PSO sudarytą ligų klasifikaciją) sergantys vairuotojai avarinėse situacijose atsiduria 43-55 proc. dažniau, negu kolegos, neturintys viršsvorio problemų.
 
Viena iš dažniausių priežasčių kodėl taip yra medikai laiko apnėją – kvėpavimo sustojimą miegant: žmogus trumpam (nuo kelių sekundžių iki kelių minučių) nustoja kvėpuoti. Tokie užmigimo-oro trūkumo-prabudimo ciklai kartojasi visą naktį, tad dėl nepilnaverčio miego žmonės dieną būna mieguisti, pavargę, jiems sunku susikaupti, jie kartais gali užmigti net vairuodami automobilį, kalbėdami ar valgydami.
 
Šie negalavimai, kaip tvirtina medikai, būdingi praktiškai visiems nutukimu sergantiems žmonėms. Tačiau kas yra nutukimas, kokie jo požymiai, atsiradimo priežastys ir kodėl ta pandemija taip žaibiškai paplito po visą pasaulį?
 
...O iš vairų ir pančiai kalami
Medikai vieningai sutaria – mūsų gyvenimo būdą pakeitusios naujos technologijos prirakino žmones prie kėdžių. Jau gana aiški ir tokių technologijų pokyčių kaina: 10 proc. investicija į informacines technologijas šalyje 1,4 proc. jos gyventojų užtikrina iš pradžių antsvorį, o netolimoje ateityje – ir nutukimą.
 
Taigi fizinis darbas, anksčiau buvęs pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, keičiamas intelektualiniu. Tačiau ir šio apimtys nuolat mažėja – vis daugiau įvairiausių funkcijų iš žmogaus perima kompiuteris ir automatiniai prietaisai. Jeigu šiuolaikinį vilkiką vairuojantis žmogus įjungtų visus jame siūlomus sumontuotus prietaisus, jam liktų iš esmės viena vienintelė funkcija – sukioti vairą. O kuriamos naujos automatinės greičio palaikymo sistemos, „pririštos“ prie kelio reljefo, atims iš jo galimybę netgi pasirinkti greitį, nes tai didina degalų sąnaudas.
 
Iš žmogaus atimta judėjimo galimybė ir vis dažniau atimama pasirinkimo laisvė. Jis vis dažniau tampa ne technikos valdovu, o vienu iš įvairių sistemų priedėlių, kaip juokauja patys vairuotojai, tarpine tarp vairo ir sėdynės. Tad ar gali stebėtis, jog į nedidelę sunkvežimio kabinos erdvę įspraustas bei prie vairo prirakintas žmogus, pamažėle ima priaugti svorio.
 
Prieš keletą metų pasitaikė proga pabuvoti Švedijoje surengtose tarptautinėse jaunų tolimųjų reisų vairuotojų varžybose, kuriose turėjo teisę dalyvauti „vairai“ iki 32 metų. Kai varžybų atidarymo ceremonijoje jie išsirikiavo scenoje, akivaizdžiai matei, jog daugelio liemuo jau įgavo statinės formą, kuri po metų kitų, jei tie vyrukai nesiims jokių priemonių, pavirs beformiu riebalų maišu. Kaip socialistinio realizmo literatūroje ir buvo reikalaujama – taps tipiškais personažais tipiškose aplinkybėse.
 
Tačiau judėjimo stoka, nereguliarus maitinimasis, „atsitiktinis“ maisto racionas, besaikis rūkymas, alkoholis ir netvarkingas miegas – ne pagrindinė nutukimo priežastis. Tai prielaidos nutukimui atsirasti, o pagrindinė, kaip tvirtina medikai, daugelis vairuotojų net nesuvokia problemos esmės – kaip tai atsitiko ir kas jų laukia.
 
O kai pasekmės jau būna akivaizdžios, jie arba susitaiko su likimu ir toliau augina pilvą, arba tikisi nutukimą įveiksiantys „stebuklingomis“ dietomis ar ne mažiau „stebuklingu“ badavimu. Bet pasikankinę vieną kitą mėnesį jie pagaliau pamato, jog dietos jei ir padėjo, tai trumpam, nes svoris netrukus vėlei grįžo, o badavimas be gana nemalonių kančių nedavė iš esmės nieko.
 
Riebalai – ne dyzelinas, dega iš lėto
Kalbėdami apie tai, kodėl taip atsitinka, specialistai vieningi: tik 1-2 proc. žmonių nutukimu suserga dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, visi kiti svorio priauga ir nutunka per daugybę metų. Beveik nepastebimai. O štai nereikalingų riebalų atsikratyti nori greitai. Kuo greičiau, tuo geriau. Todėl toks žmogus vieną kitą savaitėlę dantis sukandęs gali laikytis „stebuklingos“ dietos ir džiaugsis lyg mažas vaikas, jog 1,5 kg jau nebėra. Bet netrukus pamatys, jog svoris nustojo kritęs arba, dar baisiau, vėl ėmė augti.
 
Taip dažniausiai atsitinka todėl, jog svarstyklės rodo svorį, bet nerodo riebumo. KMI bene didžiausias trūkumas – ši formulė negali pasakyti, kiek nešiojatės riebalų, o kiek raumenų. 
 
Tačiau iš kur tolimųjų reisų vairuotojo kabinoje bus raumenys? Jie gal ir buvo kažkada, kai žmogus sportavo, lankė treniruotes, grūdinosi, kilnojo hantelius, štangą, dalyvaudavo varžybose... Visa tai, deja, tolimoje praeityje, o dabartinė realybė – nesibaigiantis kelias, nesibaigiantis sėdėjimas prie vairo, o visa kita – kada, kur, su kuo papuola ir kas papuola.
 
Ir, žinoma, stresas – kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, netgi tada, kai nevažiuoji (nesaugios stovėjimo aikštelės, konfliktinės situacijos su darbdaviais, kelių policija, transporto inspekcijų, pasienio tarnybų pareigūnais, krovinio gavėjais ir siuntėjais, kriminaliniu pasauliu ir t. t.). Anksčiau buvusi gana romantiška tolimųjų reisų vairuotojo profesija (pamatai pasaulio, pažįsti kitų kraštų gyvenimą) dabar tapo viena iš sunkiausių ir pavojingiausių. 
 
Tai ką mums dabar daryti, paklaus kai kas, ypač jei jo KMI perkopė ne tik 30, bet ir 40. Teoriškai atsakyti į jį galėtų bet kuris gydytojas, tačiau visi jie žino paprastą tiesą: nė vienos iš ką tik išvardintų aplinkybių, skatinančių nutukimą, vairuotojas pakeisti negalės, nes jos nepriklauso nuo jo valios. Tad situacija beviltiška?
 
Ko nepažįsti, to ir nebijai
Nieko panašaus, tvirtina gydytojai. Pirmiausia nutukimas nėra nepagydoma liga: jei tik žmogus užsiims problema rimtai ir nepuls ieškoti stebuklingų dietų, leisiančių stebuklingai greitai pasiekti  stebuklingų rezultatų, vilčių yra. Mitybos specialistai šiandien puikiai žino: numetus 5 kg per keletą savaičių, po pusmečio visi jie grįš bumerangu. Tačiau jei 12 kilogramų numesi per pusmetį ir, svarbiausia, toliau tęsi, kaip dabar madinga sakyti programą, galimybių atsikratyti antsvorio yra daug.
 
Tačiau jei žmogus nesuvokia virš jo pakibusios grėsmės, jis jos ir nesisaugos. Jis stenėdamas kels į kabiną milžinišką savo pilvą, pūkšdamas spraus jį tarp vairo ir sėdynės ir išvažiavęs į kelią nuolat galynėsis su norinčiu jį pribaigti miegu. Jeigu ir toliau nieko nedarys, anksčiau ar vėliau jį gali pradėtis kamuoti padidintas kraujo spaudimas, cukraligė, dėl per didelio svorio ims protestuoti kojų sąnariai. Ir pagaliau insultas arba infarktas...
 
Tik ar žino apie tuos tykančius pavojus vairuotojai? Deja, apie tai nekalbama nei C, CE bei D kategorijos vairuotojus rengiančiose mokyklose, nei specialiuosiuose kursuose tolimųjų reisų vairuotojams. O juk užtektų ir valandos papasakoti vairuotojams apie netvarkingos mitybos bei ilgo nuolatinio sėdėjimo žalą, kurių pasekmių negali panaikinti net ir didesni fiziniai krūviai grįžus iš reiso.
 
Vienintelė išeitis, kaip tvirtina specialistai – specialus mitybos režimas ir judėti kuo dažniau, kad ir labai po truputį. Tyrimą atlikusių mokslininkų grupė mano, kad dažnas nors ir menkai intensyvus fizinis aktyvumas visos dienos metu (pavyzdžiui, išlipti iš kabinos bet kokia, kad ir menkiausia proga, paėjėti kad ir keletą šimtų metrų, padaryti vieną kitą iš mokyklos laikų žinomą pratimą) gali apsaugoti nuo grėsmingų metabolizmo (medžiagų apykaitos) pokyčių.
 
Deja, per privalomas pertraukas daugelis vairuotojų nė neišlipa iš kabinos, o jei ir nusileidžia iš jos, tai tik todėl, jog prispiria reikalas arba tam, kad nervingai užplėštų dūmą, nes vėluoja, o važiuoti negali. Suprantu, jog kai kam gal juokingas atrodys šalia autotraukinio aikštelėje besimankštinantis vairuotojas, tačiau juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis. Pagaliau jei KMI indeksas taps ne tik rodiklis, bet ir oficiali riba, kurią peržengęs negalėsi dirbti šio darbo, mankšta ir specialūs mitybos racionai daug kam visai neatrodys juokingi.
*--------------------------  
KMI = kg:m2 
Tipiškas pavyzdys: 1,73 m vairuotojo ūgis kvadratu lygus 3. Daliname iš svorio ir gauname nuosprendį – KMI indeksą.
 
Kitas ne mažiau iškalbingas ir dar akivaizdžiau aptinkamas rodiklis – liemens apimtis. Jei siuvėjo metras vyrui nesutenka per liemenį – didelio pavojaus signalas, skatinantis imtis priemonių.
 
Kęstutis Bruzgelevičius