Graži svajonė - važiuoti pigiai... (I)

Kiekvienos transporto technikos parodos „vinis“ šiais laikais – elektriniai automobiliai, motociklai ar dviračiai su rėkte rėkiančiais užrašais: „Kilometro (arba 100 km) kaina – ... " (neįtikėtinai mažas skaičiukas litų). Įdomi žiūrovų reakcija – aikčioja iš nuostabos, daug klausinėja ir ... neskuba pirkti. Juk pasikinkę elektrą važiuotų tyliai, švariai ir pigiai!?

Nesibaiminkim, revoliucija negresia
Prieš keletą metų amerikiečių režisierius Chris Paine sukūrė dokumentinį filmą intriguojančiu pavadinimu „Who killed the electric car?“ („Kas nužudė elektromobilį?“). Šių metų pavasarį   pasaulio, bet ne Lietuvos, kino žiūrovai galėjo išvysti jo tęsinį - „Elektromobilio kerštas“ („Revenge of the electric car“). Nepavyko šių filmų pamatyti, tad teks pasitenkinti anotacija: „Elektromobilio kerštas“ - dokumentinis vaidybinis filmas, pasakojantis apie dramatišką elektrinių transporto priemonių (lakoniškumo vardan siūlau jas visas - automobilius, motociklus, dviračius, riedžius ir pan. - vadinti e-mobiliais) atgimimą visame pasaulyje“.
 
Atkreipkime dėmesį į du žodžius  - atgimimas ir dramatiškas. Jie turėtų priversti mus prisiminti, ką apie elektra varomas transporto priemones skaitome lietuviškoje spaudoje? Kaip mūsų šalyje su ura-patosu ir diletantišku seiliojimusi „paduodama“ e-mobilio idėja. Tipiškas pavyzdys – straipsnių antraštės, kuriose mirga skambūs žodžiai „absoliuti naujovė“, „aušra“, „revoliucija“, „nauja era“, „istoriniai metai“. O turinyje – daugybė pagyrų „švariam“ bei „teisingam“ automobiliui ir, matyt, vardan solidumo pakeliui ant vyriausybės galvos paberiama šūsnis priekaištų dėl to, jog nieko nedaroma skatinant ekologiškų transporto priemonių plėtrą.
 
Bet gal vieną sykį nusimeskime rožinius akinius ir pažvelkime į e-mobilį realybės šviesoje! Gal tada suprasime, kodėl amerikiečiai sukūrė du filmus apie dramatišką elektromobilio atgimimą. Nors dėl atgimimo gal ir neverta aiškintis: tie, kas bent kiek žino automobilio istoriją, prisimins, jog tai, ką gali ir moka šiuolaikiniai elektromobiliai, buvo pasiekta dar tik auštant XX amžiui. Taigi per daugiau nei šimtą metų šioje srityje pirmyn nepasistūmėta nė per žingsnį, nebent per sprindį.
 
Palyginus su tuo, kas pasaulyje pasiekta atominėje energetikoje, informacinėse bei bio technologijose, e-mobilių kūrimas tėra tūpčiojimas vietoje. Judėjimo iliuziją kuria reklaminiai klipai, šlovinantys naujus dizaino požiūriu iš tikrųjų šedevrus, o techniniu – tik šypsenos tevertus modelius. Garsiais reklaminiais šūkiais gamintojai mėgina atkreipti pirkėjų dėmesį, nors e-mobiliai toli gražu nėra ir artimiausiu metu nebus perkamas gaminys. Kodėl ir vardan ko tai daroma? 
 
Ekologija turi būti ekologiška
Akivaizdžiai matomos priežastys – bent dvi. Pirmoji – bet kokia naujovė reklamos požiūriu yra gėris ir jis negailestingai eksploatuojamas. Net jei dėl to gėrio gėrybių kyla abejonių! Antroji – techninė: žmonija mato, tiesą sakant, jau ne dramatišką, o tragišką ekologinę situaciją ir nemoka, negali, nepajėgia, o įvairiausios sąmokslo teorijos netgi tvirtina, jog kai kas ir nenori, kad su ja būtų susidorota. Elektromobilis šioje žmonijos raidos stadijoje yra, deja, tik elegantiška širma, už kurios slypi milžiniškas neišspręstų problemų kalnas. Kad jis neatrodytų toks didelis ir kad būtų sukurtas vaizdas, jog problemai spręsti kažkas daroma, ir buvo griebtasi e-mobilio idėjos. Pabandykim prisiminti, kas per pastaruosius bent du dešimtmečius buvo atrasta ar sukurta tokio, kas galėjo bent kiek ženkliau paskatinti elektromobilio raidą? Gal būt ir prisiminsime vieną kitą smulkmeną, tačiau ji tikrai neišsprendė pagrindinės tokių transporto priemonių problemos – mobilaus, galingo, nedidelės masės ir gabaritų, ir, svarbiausia, ne itin brangaus ir ekologiško elektros energijos šaltinio sukūrimo.
 
Taigi naujų atradimų kol kas nėra ir nebuvo, o elektromobilis kasdien ant pjedestalo keliamas vis aukščiau. Juo nuoširdžiai tiki manantys, kad į miestų gatves išriedėjus šimtams tūkstančių serijiniu būdu gaminamų elektromobilių, ekologinė situacija pasikeis iš esmės. Deja deja, naivuoliai nežino tarptautinės ekologų organizacijos WWF nuomonės šiuo klausimu. Jos verdiktas ir argumentai elektromobilių šalininkus gerokai nuliūdins: visiškai atmosferos neteršiančių elektromobilių naudojimas Žemės klimato pagerėjimui neturi beveik jokios įtakos.
 
Remiantis prognozėmis, 2020 metais Vokietijoje turėtų būti apie milijoną elektromobilių. Būkim optimistai ir tikėkim, jog tas milijonas bus, taigi anglies dvideginio išmetimas į atmosferą gal būt sumažės milijonu tonų. („Gal būt“ todėl, kad įsigyjantys elektromobilius visiškai nebūtinai atsisakys įprastų!) Atrodytų daug, tačiau tai tik vienas procentas dabartinio į atmosferą išmetamo CO2 kiekio Vokietijoje. Realybė tokia: automobilių išmetamų teršalų dalis šioje šalyje sudaro 60–70 proc. bendrojo visų teršalų kiekio, didžiuosiuose miestuose ši dalis kartais siekia net 90 proc. Didžiausią dalį, apie 98 proc.,  transporto taršalų sudaro kelių transporto taršalai ir tik 2 proc. yra kitų transporto priemonių – traukinių, lėktuvų, laivų – palikimas.
 
 Atsižvelgiant į šiuos skaičius, dramatizmas ir kyla iš to, kad e-mobiliai  tokie, kokie yra dabar, negali ir, atrodo, dar ilgai negalės atlikti jiems keliamų uždavinių. Juk jie iš esmės yra bejėgiai šimtamečiai kūdikiai, vis dar nepajėgiantis nuo savo namų nurėplioti toliau 50-200 km. Tad kol kas pamirškim aušras, eras, revoliucijas ir kitokį lyrinį seilėjimąsi. Tegu jam atsvara bus kalkuliatorius ir mūsų blaivus protas.
 
Būti ar nebūti?
O blaivus protas negailestingai tvirtina: elektromobiliai, motociklai bei dviračiai, nepaisant visų  patraukliausių jų savybių, yra kol kas pernelyg brangūs, kad keltų bent šiokį tokį praktinį pirkėjų susidomėjimą. Tą susidomėjimą (praktinį, t. y. kai žmogus ketina pirkti, o ne smalsiai apžiūrinėja parodoje ar gamintojo salone) iki nulio numuša infrastruktūros nebuvimas, galimos serviso problemos ir – svarbiausia - kainos.
 
Galima sutikti, kad didelės kainos - laikinos problemos. Kad anksčiau ar vėliau jos bus išspręstos ir tokios transporto priemonės atpigs, nes nemažą jų kainos dalį kol kas sudaro mokestis už naujovę. Vakarų Europoje jie atpigs ir dėl įprastų ten valstybės dotacijų, tad  kainų skirtumas tarp elektra varomų ir įprastų automobilių nebus toks didelis ir e-mobiliai  ten plis greičiau. Pagaliau paklausai didėjant išaugtų gamyba, o tai irgi leistų sumažinti kainą.
 
Visa tai – teorinės prielaidos, kuriomis mieliau tikimės mes, į automobilių gamybą žiūrintys iš šalies. Patys gamintojai ir jų produkcijos pardavėjai toli gražu nėra taip optimistiškai nusiteikę. „Valdininkų deklaracijos ir pažadai, kad Lietuvoje e-mobilių dalis bus tokia pat, kaip Europoje (iki 2020 metų pasieks 3–10 proc.) yra rožinės svajos, - tvirtina Petras Ignotas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas.
 
Juo patiki kur kas lengviau, negu valdininkų pažadais, nes tam, kad ekologiški automobiliai būtų įperkami, reikės valstybės dotacijų, kurių, žinoma, nebus. Ir pagaliau paaiškės: mūsų šalyje nėra nė vieno sverto, kuris skatintų įsigyti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones. Ir bus kaip dabar: „Regitros” duomenimis šiuo metu įregistruota 800 hibridinių automobilių. Dauguma jų - brangiausieji „Toyota” bei „Lexus” modeliai, kuriais važinėja lygesni už kitus visuomenės nariai. O eiliniai mirtingieji?
Jie elektromobilius bando pasidaryti patys. Pasižiūrėkim, kas iš to išeina.
 
Kęstutis Bruzgelevičius  
www.komtrans.lt