Projektas „Bio-DME“ ir ateities galimybės

„Volvo“ kartu su kitais projekto "Bio-DME" dalyviais – šių degalų gamintoju „Chemrec“ ir jo tiekėju „Preem“ – sukūrė transporto sistemą, kuri apima visą grandinę nuo Bio-DME (dimetileterio) gamybos bei tiekimo iki jo panaudojimo „Volvo“ sunkvežimiuose. Projekto tikslas – įvertinti Bio-DME degalų perspektyvas komercinių transporto priemonių rinkoje. Dešimt „Volvo“ šiais degalais dirbančių sunkvežimių gabena krovinius nuo 2011 m. rudens. Projektui įpusėjus aiškėja, jog rezultatai pranoksta lūkesčius. Neseniai vienu iš šių sunkvežimių buvo pasiekta 100 tūkst. kilometrų rida, o visi kiti nuvažiavo per 400 tūkst. kilometrų.

Apie DME automobilinėje mūsų spaudoje rašyta jau gana daug, tačiau daugiausia tai buvo arba teorinio ar netgi propagandinio pobūdžio straipsniai, arba žurnalistų įspūdžiai iš bandomųjų važinėjimų sunkvežimiais, varomais kokiu nors arba kokiais nors alternatyviais degalais. O kadangi jo rūšių yra gana daug, tad nieko nuostabaus, jog tarp daugybės santrumpų, ženklinančių įvairiausias jų rūšis, neretai pasimeta netgi specialistai. Tad pirmiausia ir derėtų išsiaiškinti, kas yra tas Bio-DME ir kodėl švedai su jo naudojimu sieja tokias dideles viltis.
 
Šiame projekte naudojami biodegalai – dimetileteris – yra gaunami „Chemrec“ dujofikacijos gamykloje Piteo mieste iš popieriaus masės gamybos šalutinio produkto - juodųjų nuovirų. DME yra dujos, tačiau jos paverčiamos skysčiu suslegiant tik 5 bar slėgiu, todėl jį paprasta naudoti, panašiai kaip ir propaną. DME gali būti išgaunamas iš gamtinių dujų, taip pat iš įvairių tipų biomasės. Kai dimetileteris gaminamas iš biomasės, jis vadinamas Bio-DME. Kaloringumu šie degalai yra tokio paties lygio, kaip etanolis.
 
Techniniu požiūriu gamybos sistema veikia sklandžiai, tačiau galimybė tiekti degalus didesniais kiekiais labai priklauso nuo teikiamų lengvatų atsinaujinantiems degalams. Kadangi Bio-DME gali būti gaminamas ir iš kitų atsinaujinančių žaliavų, manoma, kad šie transporto priemonių degalai yra labai perspektyvūs.
 
„Mes sukūrėme technologiją, leidžiančią naudoti šiuos degalus sunkvežimiuose. Tačiau tai – tik pirmas žingsnis. Didžiausias ateityje laukiantis iššūkis – sukurti šių degalų tiekimo infrastruktūrą, kuri reikalauja didelių investicijų. Čia daug kas priklauso nuo sprendimus priimančių atsakingų institucijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį kurdamos esmines prielaidas ilgalaikei plėtrai ir lengvatų taikymui“, – teigia Per Salomonsson, „Volvo“ alternatyvių degalų projekto vadovas. Kaip ir numatyta projekte, siekdami, kad sunkvežimiai galėtų būti eksploatuojami kasdieninėje vežėjų veikloje, „Preem“ pastatė keturias degalines Stokholme, Geteborge, Jončiopinge ir Piteo miestuose.
 
Projektas įpusėtas. Paaiškėjo keletas faktų, žadančių šiems degalams visai neblogų perspektyvų. Naudojant Bio-DME dyzeliniame variklyje, jis pasižymi tokiu pačiu aukštu efektyvumo rodikliu, o variklis veikia tyliau, išskirdamas net 95 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, degimo proceso metu susidaro labai nedidelė išmetamųjų dalelių ir azoto oksidų emisija. Visa tai įvertinus, galima daryti išvadą, kad Bio-DME gali tapti idealiais dyzelinių variklių degalais.
 
„Mūsų vairuotojai yra maloniai nustebinti. Jų nuomone, važiuoti Bio-DME degalais taip pat paprasta, kaip ir dyzelinu. Nors tai yra visiškai nauja technologija, susidūrėme tik su keliais techniniais nesklandumais“, – teigia „PostNord“ logistikos aplinkosaugos reikalų vadovas Henrik Boding.
 
Nors, tiesą sakant, nieko nuostabaus: švedai daugybę metų eksperimentuoja bandydami priversti tiek benzininius, tiek dyzelinius variklius dirbti alternatyviomis degalų rūšimis. Su vienais degalais tie eksperimentai buvo sėkmingesni ir, daugybė autobusų jų sostinėje jau važinėja etanoliu. Su kitais bandymai užtruko, tačiau galima drąsiai sakyti, jog stabtelėjimas yra laikinas ir atsirado jis ne tiek dėl techninių, kiek dėl strateginių priežasčių. Alternatyvių degalų masinė gamyba ir jų tiekimo infrastruktūra – milžiniškų investicijų reikalas. Klaidos šioje srityje kainuotų žiauriai brangiai, tad politikų apsisprendimui būtini tvirti ir vienareikšmiai argumentai. O jų eksploatuodamas pavienius eksperimentinius sunkvežimius negausi.
 
 „Tai pirmas kartas, kai Bio-DME tokiu mastu yra naudojamas kaip transporto priemonių degalai. Bandymams įpusėjus, matome, kad dimetileteriu varomi sunkvežimiai puikiai atlieka gabenimų užduotis. Netgi, sakyčiau, viršija mūsų lūkesčius: technologija pasirodė esanti patikima, pasižymi energetiniu efektyvumu nuo degalų gamybos iki jų panaudojimo sunkvežimiuose“, – teigia Per Salomonsson. Jo išvada: preliminarūs rezultatai rodo, kad Bio-DME jau gali būti sėkmingai naudojamas kasdienėje gabenimų veikloje. Jei dyzeliną pakeistų Bio-DME, išskiriamo anglies dvideginiokiekis galėtų būti sumažintas net 95 procentais.
 
Tačiau bandymai tęsis iki 2012 m. pabaigos, tuomet ir bus galutinai įvertintos Bio-DME degalų perspektyvos rinkoje.
Projektą remia Švedijos energetikos agentūra, jis finansuojamas pagal ES Septintąją bendrąją programą.
 
Parengė Kęstutis Bruzgelevičius
www.komtrans.lt