Antrosios kartos biodegalai

Transporto priemonių degalų gamintojai, siekdami sumažinti taršą ir pagerinti CO2 balansą aplinkoje, jau sukūrė ir pradeda įgyvendinti naujas technologijas antrosios kartos biologinio kuro pritaikymui.

Naujausias  mokslininkų pasiūlymas  - biodegalai iš hidratuotų augalinių aliejų arba iš vadinamosios „Saulės dyzelino“ žaliavos – medienos atliekų biomasės. Biodegalai NExBTL (BTL: Biomass to Liquids)  koncerno „Daimler“ atstovo dr. Manfred´o Schuckert´o teigimu, iki 15 proc. sumažina azoto oksidų (NOx) ir nemažą kietųjų dalelių (PM) emisijos dalį. Pasak ekspertų,  šiuos alternatyvius degalus be problemų galima maišyti su mineralinės kilmės dyzelinu. Tikimasi, jog iki 2020 metų bus nustatytas šių degalų B 10 (10 proc.) ar net B 20 (20 proc.) mišinio standartas.
 
Be to, degalų gamintojai teigia, jog antrosios kartos biodegalų gamybai galima panaudoti ne tik augalų vaisius ar branduolius, bet ir apskritai daug celiuliozės turinčią  augmeniją arba jos atskirus komponentus. Koncerno „Daimler“ duomenimis, artimiausiu metu labai perspektyvia žaliava ekologiškiems antrosios kartos degalams gali būti  ne tik nuolat brangstantis palmių, saulėgrąžų ar rapsų  aliejus, bet ir jatrofos (jatropha) vaisiai, kurių aliejus savo savybėmis labai panašus  į mineralinę naftą, o kai kuriais komponentais - galbūt net ir pranašesnis.
 
Pasak studijos ekspertų, jatrofos kultūrų auginimas nesudaro jokios konkurencijos, tuo labiau grėsmės tokių svarbių maisto produktų , kaip rapsai, saulėgrąžos ir pan., žaliavos kultivavimui. Pasaulyje dar nemaža dalis žmonijos badauja, tad maistinių kultūrų produktų naudojimas transporto priemonių degalams  – nehumaniškas reiškinys. Jatrofa – Šiaurės Amerikos kilmės daugiametis krūmas, augantis skurdžiose, nederlingose žemėse ir brandinantis daug aukštos kokybės biologiniams degalams gaminti  tinkamų vaisių. Beje, jatrofa žinoma ir Indijoje, Kinijoje bei kitose jų kaimyninėse valstybėse.
 
Sintetinio biodyzelino NExBTL gamintojai tvirtina, kad jų produkcijos poreikis artimiausiu metu ženkliai didės. Štai „Neste Oil“ koncernas kasmet pagamina apie 200 000 tonų šių ekologiškų degalų, o artimiausiu metu planuojama gamybos pajėgumus padidinti  iki dviejų milijardų tonų.  „ Saulės dyzelino“  BTL (markės ženklas –Sun Diesel) gamyba plečiama Vokietijoje. Saksonijos žemėje esančioje Freibergo gamykloje per metus bus pagaminama apie 14 000 tonų  BTL,  o dabar esančius biologinių degalų gamybos pajėgumus artimiausiu metu numatyta ženkliai išplėsti.
 
„Volvo Trucks“ eina kitu keliu ir ketina pasinaudoti nauja niša, kurioje slypi daug aukštos kokybės viskozės ir energetinio potencialo iš šalutinio popieriaus gamybos produkto, galinčio tapti naujos kartos biologinių degalų pagrindu.  Iš popieriaus gamybos atliekų biomasės gaunamus  DME ( dimetyleteris)  degalus „Volvo“ ketina pritaikyti  FH serijos sunkvežimiams. 
 
Naujos kartos ekologiški degalai jau naudojami kai kurioms vilkikų FH 440  modifikacijos D 13 dyzeliniams varikliams. Pasak „Volvo Trucks“ atstovo Lars´o Mårtensson´o,  ekologiškus degalus naudojantiems sunkvežimiams reikalingi nauji degalų bakai, pakeistos konstrukcijos degalų siurbliai ir specialiai naujiems degalams pritaikyta „Common-Rail“ įpurškimo sistema. Pasak studijos ekspertų ir „Volvo Trucks“ koncerno atstovų,  vien tik naudodami šalutines popieriaus gamybos atliekas, ekologiškais DME degalais iki 2013 metų važinės 2 000  „Volvo“ sunkvežimių.
 
Tomas LABŽENTIS  
www.komtrans.lt